Pakeliui link svajonės su klykiančiais parazitais ir nežinojimu kas darosi.

Žinot, svajonės pildosi, tik kai kada jų reikia palaukti. Arba man čia tik taip sekasi, kad išsipildo viskas ko noriu, bet tenka įdėti ir pastangų. Šiai svajonei pastangų ir valios daug nereikėjo (ne kaip kokiam svorio metimui), bet reikėjo tik pinigų ir vuolia – sėdžiu Varšuvoj ir laukiu skrydžio į Helsinkį, o vėliau į Čikagą. Ir taip, mano svajonė nuo vaikystės – Amerika. Kita svajonė yra rasti vyrą amerikietį, jei netyčia labai patiks gyvent Amerikoj ir pamatysiu, kad ne nuo viso maisto ten storėjama, tačiau dar neišsiaiškinau ar tai svajonė-prikolas, ar tai svajonė-realybė. Pamatysiu suvažiavus.

Plane-landing-in-sunset-e1421276155733

Be svajonių išsipildymo, man dar labai išsipildo tai, ko aš labai bijau – sėdėti ne prie lango ir sėdėti prie klykiančių mažių. Tai kai mano kelionė prasidėjo autobuse į Varšuvą, vienas toks parazitas man ir pasitaikė. Klykė. Visą. Naktį. Na bet geri dalykai juk nebūna vien tiktai 100% geri, amžiais pasitaiko mažų, verkiančių dėl nieko smulkmenų, kuriom nieks netinka. Ir va tą smulkmeną, naktį, net neabejoju, norėjo papurtyti visas autobusas. Jei tokia erkė man pasitaikys ir 8 valandų skrydyje, tai arba susipyksiu su jo gimdytojais, arba prisipirksiu saldainių ir šersiu, kad tylėtų. Gal tai išeis ir į gerą, išmoksiu elgtis su vaikais. Jei tą galima taip pavadint.
Kitas dalykas ko bijau, tai negauti vietos prie lango skrendant į Čikagą. Jėzusmarija. Nors ir žiūrėt į debesis ar Atlanto vandenyną, man įdomu viskas, kas dedasi už Lietuvos ribų. Ta pati Lenkija man įdomi ir Varšuva graži. Viskas visur yra labai fainai.

Dar niuansas. Kad išvažiuoju 3 mėnesiam, pradedu suvokti tik dabar. Vakar, kai atsiveikinau su tėvais ir draugais, kažkaip atrodė viskas dar ne taip, išvažiuoju tai išvažiuoju, o va kur ir kuriam laikui išvažiuoju tai suvokimas ateina tik dabar, jobtvaimat. Visada maniau, kad pirma kelionė, įkurią važiuosiu viena, bus koks savaitgalis Paryžiuj ar Varšuvoj ar bet kur kitur Europoj. Bet va taip netikėtai gavosi, kad pirma kelionė, kur išvažiuoju viena bus Amerika. Nedidelis kilometrų ir būvimo laiko skirtumas, bet vis tiek šis tas. Ir man baimę kelia net tai, kad aš nebijau. Visiškai jokių emocijų nėra. Arba jos pasirodys kai nusileisiu Amerikoj. Apsiverksiu ar panašiai.

Ne verk, o lieknėk

Pagaliau sukūriau puslapį, kuriame galiu aktyviau rašyti apie tai, ką daugiausiai gyvenime ir išmanau – lieknėjimą ir sveiką mitybą. Ten bus įvairių patarimų ir mano patirtis metant svorį. Susidomėję ir norintys būti gražūs ir liekni – LIKE :*

Untitled

Ir blog’as🙂 bet Facebook’o puslapyje visko bus daugiau.

Mes mylim vyną labiau nei vyrą.

Šiuo metu esu užsiėmusi mokslais ir darbu ir planuoju kelionę, tad už mažiau nei kelių savaičių išvysite straipnį apie kelionę į Maljorką. Bus visko, kaip sakoma.

O dabar apie kitką. Seniai žinoma, kad ne koks vyras, o vynas priverčia moterį jaustis gražia, tikra karaliene ir nepakartojamą, taigi sujungusi gyvenimo tiesas, kurias išmąstome su dar keliomis genialiomis draugėmis ir savo meilę vynui, sukūriau puslapį:

Untitled

Va NUORODA, į kurią nuėję (labai tikiuosi ir siūlyčiau) paspausite ,,like”, jei nori reguliariai ir kas dieną gauti naujienas ir kitus prikolus apie vyrus, meilę, vyną ir gyvenimą. Ir moteris aišku.

 

Apie tai, kad Ne.

Neseniai vienas žmogus man pasakė, kad aš labai dažnai sakau ,,ne”. Tada kai papasakojau dar keliems, jie pritarė ir nesupratau, kas blogo yra sakyti ,,ne”, pavyzdžiui, išėjimams į miestą. Man gal gaila pinigų ir kepenų ir man malonesnė yra TV ir maisto kompanija? (Ir ne, nesiūlykit varyti į miestą su mašina, aš ne iš tų mutantų ir sveikuolių, kurie “linksminasi ir be alkoholio“, fak jų). Ir kas blogo yra nesutikti eiti į pasimatymus su kažkokiu vaikinu, jei jis kviečia? Nu nenori ir viskas. Gal tu tiesiog norėjai sužinoti ar tau vis dar kažkas gali parašyti, kokie dar pasimatymai (taip pat neprikaišioti, kad tokiais momentais kažkur gimsta kačiukas, kuris gyvens su manimi senatvėje, kai užsibaigsiu kaip senmergė. Bet aš, jei jau taip nutiks, norėčiau užsibaigti kažkur kur šilta ir su šuniukais)?

Žodžiu, analizavau kada aš vis sakau ,,ne”, ir galbūt išsiaiškinau ir tas išsiaiškinimas man leido kai ką suprasti ir kai ką pakeisti. Visgi ,,ne” aš ir toliau sakysiu kaip sakius daugeliui dalykų, bet supratau kodėl aš tą sakau ir kada sakau ,,taip”. O ,,taip” aš sakau, kai man būna nuotaika ir kai kažko tikrai noriu ir nematau tame nieko blogo. Nesu Neienė ar Neienytė, kad visada viskam sakyčiau NE ir tiesiog skleisčiau NE energiją. Nesu aš neigiama, buvau tik kažkokia susisukus, kaip koks rankšluostis kai jį gręžia. Net įsivaizduoti prieš kelias svaites negalėjau, kad taip greit tapsiu tokia laiminga ir taip greit pavyks pakeisti mąstymą 180 laipsnių kampu. O dabar:

 Varyt į Ameriką vienai?

Taip.

Bet pala, žmonės bijo vieni iki kitos Europos šalies nuvykti, o čia Amerika… Negi verta?

Hell yeah.

Nu p*zdų, ten bus lietuvių, darbas yra, kur gyvent yra. Bet po to kažkur reikės New Yorke gyvent, apvogt gi gali, viešbutis centre pigus yra, bet jis labiau primena Černobylio kambariukus dabar, tikrai noriu?

Taip!!!!

Bet aš niekada nebuvau niekur viena taip ilgam išvažiavus, važiuot..?

Bl*t nu TAIP!

Va taip ir nebeliko jokių kalbų. Taigi arba esu visiška beprotė arba tiesiog ištroškus nuotykių ir norinti išeiti iš konforto zonos boba. Ir mane veža tas nežinojimas. Nežinau kokį viešbutį rezervavau New York’e, nuoširdžiai nežinau ir nerūpi. Žinau, kad jis pačiam centre ir labai apgailėtinos būklės, bet juk kaip fainai!!! Fainai labiau ne, kad centre, o kad jo nuotraukas pažiūrėjus man norisi juoktis kaip psichei, nes aš ten važiuoju ir nežinau kas manęs laukia – tarakonai, triukšmingi kaimynai ar kinų kvartalas, kuris, pasak atsiliepimų, niekada nemiega, kaip ir pats New York’as. Va taip būna, kai ,,Ne” pasidaro ,,Taip”

Vakar buvo universitete man kolis. Jo nereikėjo rašyti, reikėjo tik pristatyti savo tikslus, savo ssgg analizę, misiją, viziją ir 3 metų planą. Atsistojau prieš dėstytojas ir nuoširdžiai nežinojau ką jom sakyti, nes pristatymas turėjo tęstis 5 minutes, o man pasakyti, kad noriu po baigimo keliauti, o toliau nieko nežinau, truko gal 10 sekundžių. To neužteko, kas be ko. Ir dėl to, kad supratau ko noriu (Dios mio, finalmente!) bent jau maždaug keliem metam į priekį, aš turbūt gausiu neigiamą, nes dabar visi yra spaudžiami kuo greičiau suplanuoti savo gyvenimą ir pastatyti jį į kažkokius rėmus, kurie visuomenėje yra priimtini. O čia dar ir įvertinimas už tai bus. Fak jų again, man liko metai kol atsiskaitysiu su mokslais ir padėsiu mamukui ant stalo diplomą ir tada noriu pagyventi sau, prieš pradedant gyventi kažkam kitam ar su kažkuo kitu. Noriu saulę palydėti ir ją sutikti kažkur, kur šilta ir niekada nesninga. Nenoriu gyventi prabangoje, jei mane kažkas nuolat stebės ir aš turėsiu pagal kažką kažkaip elgtis ar kalbėti. Noriu (bent jau kol kas) atsikelti su jauduliu ir nežinojimu ką man atneš ši savaitė ar mėnuo. Noriu būti turtinga prisiminimais ir galų gale, kad ir įamžintais vaizdais, bet AŠ būsiu juos įamžinus ir AŠ galėsiu prisiminti tą laiką, kada pasaulis buvo atviras man ir nešė vis kažką naujo. Aš noriu bijoti tik to, kad gyvenimas per trumpas viską apžiūrėti ir nenoriu savęs kankinti ar savo sveikatos kaina užsidirbti pinigus, kuriuos leis mano vaikai ar atiduoti didelę dalį jų VMI.

Visada žavėjausi žmonėmis, kurie keliauja ir visada kirbėjo klausimas ,,Iš kur pinigai?!”. Aš net paaukočiau metus ar du ar tris (ar keturis…penkis…) kelionėms (nors čia net ne auka, o dovana sau), o ne karjerai, kad keliaučiau ir galėčiau keliaudama apsistoti kažkurioje šalyje ilgiau, ten padirbti ir tęsti savo pasaulio naršymą. Ir nebijau. O ko man bijoti? Pasaulio? Nežinomų kraštų? Čia tie nuo Sovietų sajūzos neatsigavę individai gal bijo pajudėti iš savo blokinių namų ir palikti sodus, sako ,,kaip yra taip gerai, kur čia benukeliausi, juk yra darbas, šeima“, kai tas darbas tikriausiai yra kokiam kioske ar Maximoj prie kasos. Aš ir bijau kada nors būti pririšta prie darbo (įsižeiskit jei norit, jei jūs tokie, kurie nori ramaus ir sustyguoto gyvenimo, o pajudėt bijot, nes avdrug bl*t kažkas netikėto ir nesuplanuoto atsitiks jums ir stumsit po to visam pasauliui kaip viešbutyje sumokėjot ne 30 eurų o 40 už naktį ir koks čia bispridielas). Mano gyvenimas yra mano gyvenimas ir jis yra duotas vienas. Ir visi jūs, kurie bijot pajudėt iš vietos, nes “nežinot kas jūsų laukia ir ką pasakys aplinkiniai”, tai galiu pasakyti, kad aš, kadangi pas tėvus esu viena (ir nepakartojama), irgi galvojau kas būtų jei būtų, ir bus, ir teks su tuo susitaikyti. Namo galima grįžti, aš pati grįšiu, o jei negrįšiu su visam, tai grįšiu trumpam.

Pakalbėčiau dar kaip sugauti laimės paukštę (neturiu omeny knygos ,,Laimės paukštė” apie rusų kekšę), bet per ilgas įrašas būtų, o jūs turbūt ir taip susinervinot😀

Vienas namuose tu darai ką nori arba happy alone at home.

Neseniai prisiminiau, kad jau praėjo kažkur metai nuo paskutinio įrašo. Na gal ir daugiau. Nebuvo minčių ar tiesiog noro, įkvėpimo. Tai ta proga pagalvojau reikia apsireikšti, nes rašymo įgūdžiai vis blėsta, o rašyti man patinka.

Kadangi jau nuo liepos pradžios gyvenu viena, neišvengiamai noriu tuo pasigirti, kaip tai yra gerai (ne, nebūsiu paprastesne). Aišku pas tėvus gerai tuo, kad visada yra maisto, bet tai gali būti ir minusas tokiam žmogui kaip aš, amžiais sėdinčiam ant dietų. Taigi, kokie pliusai?

  1. Pradėkime nuo to, kad gali bet kada leisti kokią nori muziką ir kokiu nor garsu. Aišku, yra ir tokie padarai kaip kaimynai, bet kadangi naktimis aš miegu, o ne leidžiu muziką, tai problemų nekyla.
  2. Šaldytuve visada laikai maistą, kokio TU nori, o ne kokį mėgsta visa šeima. Nereikia prie nieko taikytis.
    Pas tėvus būdavo visokių maistų ir mane labai erzindavo jei kažko būdavo per daug ir tas produktas sugesdavo. Arba tiesiog aš stengdavausi mažinti maisto kiekius, tačiau mama pripirkdavo kažko skanaus ir tada neatsilaikydavau ir pisivalgydavau. Dabar tokios problemos nėra.
  3. Galima dainuoti kiek nori. Duše, kambary, vaikšiot ir dainuot kniaukt, ir visiškai nesukti dėl to galvos. Užsileidi muziką garsiai garsiai, eini į dušą, ir net dušo srovė nepermuša muzikos. Ar kaimynai girdi ar ne – dalampački.
  4. Grįžtant prie maisto temos, gali laikyti kiek tik nori bonkų vyno šaldytuve ir nieks tau neprikiš ,,Ne per daug vyno?”. Tik beširdis žmogus gali tai pasakyti…
    wine-funny-quotes
  5. Gali vaikščioti nuoga kiek nori. Aš nemėgtu vaikščioti nuoga. Bet galėčiau.
  6. Niekas neapkrauna tavęs savais reikalais.
  7. Niekas neknisa proto, kad nesusitvarkei. Nes negali! Nes tu ir taip dažnai tvarkaisi, nes neturi ką veikt.
  8. Niekas neprikiša, kad per daug kažką darai ar per mažai kažkam skiri dėmesio. Turiu du augalus, jie gauna to dėmesio ir būna reguliariai sudrėkinti. Nors vis dar nežinau kas kiek laiko reikia laistyti orchidėją. Orchidėja… Visgi turiu tris augalus… Noup, nebe, grįžtam prie dviejų ir tylos minute pagerbiam orchidėją. Dviejų šeimininkių namuose per daug, #sorrynotsorry .
  9. Niekam negresia gauti širdies smūgį, kai užsidedi kokią veido kaukę ir staiga koks namiškis išnyra iš už kampo. Gali ramiai sau vaikščiot kad ir dumblu ar kuo kitu išsitepus.
    funny-mask-funny-man
  10. Specialiom progom visada turiu vyno. Net jei ta speciali proga ir yra ta, kad turiu vyno. Gali gerti jį vienas ar kažką pasikviesti. Ir nebūtina laukti kol išvažiuos tėvai ar jaudintis, kad jie netikėtai gali grįžti ir pamatyti skaudžią tiesą, kaip jų vaikai vartoja alkoholį.
  11. Nieks neateis ir neprikiš ,,Ir vėl žaidi simsais, nors sesija jau čia pat..?”
  12. Kas be ko, gali grįžti kada nori. Ir taip galėdavau, bet dažniausiai reikėjo pasakotis kur ką veikei. Mamai viskas įdomu.
  13. Įvedi savas taisykles ir gali realizuoti save ir neslėpti savo keistų pomėgių. Na taip, pavadinau augalą Benu (pilnas vardas – Bendžaminas), so what?
  14. Visgi kai kada pasidaro nuobodu ir liūdna, bet tada prisimeni, kaip čia nepamainomai geriau nei gyvenant su tėvais ir nubaudi save, kad drįsai taip pagalvoti, įsipildamas taurę vyno. Kažkelintą, whatever.
  15. Dedi daiktus kur tik nori ir NIEKAS JŲ NEPASTATO KAŽKUR KITUR, kur galėtum nerasti.
  16. Miegi skersai dvigulės lovos. Because I can.
  17. Gali net atsinešti guminį ančiuką į vonią, kad nebūtų nuobodu ir nobody will judge you.
  18. Niekas nesujaukia prieskonių/ arbatų lentynėlės. Nebent tu pats. Bet argi galima pykti ant tokio šaunaus žmogeliuko? Aišku ne :*
  19. Pripratini draugus atsinešti savo maisto, kad nereiktų gaminti. Gaminti man patiktų, šiaip kai kada gaila pinigus leisti ant maisto kitiems, kai pati to nevalgysiu.
  20. Gali būti couch potato as much as you want.
  21. Džiaugiesi tyla. Tiesiog tyla (kempiniuko multiko dainelės neskaitom), ta tyla, kurios nesudrumsčia kitų žmonių balsai.
  22. Niekada nekils problemų, kad atsikėlus ir svajojus apie kažkokius pusryčius nuo vakaro, jų nerasi, nes kažkas gali būti juos suvalgęs. an tos problemos nėra, nes Benas tik augalas, jis nevalgo, jis tik geria. Tuo iš esmės mes ir esam panašūs.
  23. NEREIKIA. NIEKUO. DALINTIS.
  24. Tėvai negali tau prikišti, kad žiūri filmukus, nors tau jau 22 metai.
    Spongebob-Post-thumb-615x300-66842
  25. Friends nights. Friends nights. Friends nights kada tik nori.
  26. Gali vaidinti Beatą Nicholson, Gordoną Ramzį ar Džeimį Oliverį ir niekas iš šono nerėks, kad jei sugadinsi produktus, teks suvalgyt tą Š kurį pasigaminai. Ir prie to paties, nukritus kažkam ant žemės, galio N sekundžių taisyklė.
  27. Gali vaikščiot su plačiausia pižama ir kuoduku ant galvos kiek.tik.nori.

Na dabar minusai:

  1. JŲ NĖRA!

Žinoma, aš rašiau viską pagal save. Kitiems būna ramybės neduoda kaimynai ar cypiantys už sienos vaikai. Pas mane tokių problemų nėra, nes sienos yra storos, o jei kažkas ir baliavoja per ilgai, tai aš būnu tas siaubūnas, kuris grasina su mentais :> Bet taip buvo tik kartą. Ir jie baliavojo tris paras nuo pirmadienio. Aš geras ir taikus žmogus, bet ne tada kai reikia keltis puse penkių ryto į darbą ir man kažkas trukdo ilsėtis.

Geros dienos.

Kodėl verta vykti į Bulgariją.

Kadangi labai neturiu ką veikti ir turiu 3 valandas iki cementofkės, tai papasakosiu jums apie mano kelionę į Bulgariją ir kodėl ten man žiauriai patiko.
P.S. jei ką tai aš nesu pirmakursė, tiesiog perstojau į kitą specialybę ir šiuo metu mokausi du kursus vienu metu.

Tai va.

BULGARIJA

Pradėkime nuo to, kodėl aš ten važiavau? Nes kelionė su skrydžiu, pervežimu, pusryčiais ir viešbučiu kainavo 450lt ir jūra buvo už kokių 100-200 metrų. Ačiū, man atrodo, Makaliui ir mano draugei, kuri tą kelionę ir surado. Mes buvome Burge… Man atrodo😀

IMG_1817

Manau nereikia minėti, jog oras buvo superinis. Esu nelabai vandens žmogus ir maudynės manęs netraukia ir per visokius karščius aš vos kelis kartus įlendu į vandenį ir tai jis man turi būti virš 23-24 laipsnių (ta prasme vanduo :D), bet ten aš ėjau maudytis kas 5 minutes, netgi su savo sulaužytu dubens kaulu. Pležuose gultų ir skėčių kainos truputėlį kosminės kaip tokiai šaliai, kur viskas yra pigu, bet jie žaidžia ant to, kad ten atvyksta turtingi rusai. Į diena, jei neklystu, gultas vienam žmogui kainuoja apie 8-10 litų. Skėtis tiek pat. Bet čia smulkmenos, nes ta gultų zona būna visai prie vandens, o už jų jau galima klotis savo rankšluosčius ir išsidrėbt prieš saulę, jūra būna už 10 metrų. Ir šalia buvo baras, kuriame niekada nekeičia wi-fi pasvordo, tai galėjom gulėt šalia baro ir naudotis wi-fi ir šalia būdavo jūra.

IMG_1849

IMG_1848

IMG_1910

IMG_1901

Pomidorų sultys, beje, ten nelabai kokios. Vienos rūšies buvo labai geros, skonis buvo kaip natūralių, bet deja 100 litrų veštis negalėjau.

Ir radau kelis stebuklus ten, pvz.:
IMG_1816Nemėgstu somersby sidro, bet tas blackberry skonio tai super!

IMG_1818

Šitas tai man manija. Labai gaila, kad Lietuvoj hubba bubba gumos nebebėra. Bet tik vieną ją ir nusipirkau, gaila buvo pinigų tokiem dalykam. Geriau išleist juos baruose.

BARAI

 – O nuo kada iki kada pas jus būna happy hour?
– Visą parą.

Tiesa, pas juos labai geras dalykas tas, kad visą parą būna happy hour (nežinantiems tai du gėrimai už vieno kainą) ir alkoholio jie negaili, oj kaip negaili. Ir dažniausiai tie du kokteiliai už vieno kainą kainuoja 7 levus (12 litų su biškiu). Pas mus vienas kokteilis kainuoja minimum 17-18 ir tai ten būna vien sultys beveik.

IMG_1839

IMG_1948

 

IMG_1961Sėdėdamos ir laužydamos liežuvį bendaujant su porele iš Rusyno viešubčio amfiteatre, užsimaniau ŽVĖRIŠKAI bloody mary. Tie šventuoliai ale negeria (rusai ir negeria… a jų syrias?), o mes, nu kaip čia pasakius… Atostogaut atvykome. Visgi, kadangi tada dar nebuvau atradus skanių pomidorų sulčių (o jų ir taip ten buvo mažai), aš po truputėlį ėjau iš proto, nes beveik savaitę mano organizmas nebuvo gavęs nieko kas susiję su pomidorais (per pusryčius viešbučio pomidorai priminė plastmasę), taigi man reikėjo gauti bloody mary, o kartu su ja ir aštrumo ir pomidorų. Po šių dviejų mažulių mano organizmas iki ryto buvo patenkintas, o toliau vėl tęsėsi sulčių paieškos. Iš esmės, neretai norėdavosi paprašyti dar dapilti sulčių į kokteilius, nes jie būdavo tikrai stiprūs. Normaliai geriantiems žmonėms taip nebūtų, bet aš geriu silpnus ir skanius gėrimus, tai man reikėjo. Po to atradau ,,Fizz” sidriuką ir buvo viskas ok.

IMG_1960

Jei jums norisi priekaištaut, kad jaunimas dabar atostogas prageria, tai atsakysiu taip, kad aš buvau susilaužius dubens kaulą ir turėjau šiaip gulėti (nežinojau ten būdama, kad lūžo), bet nors ir kentėdama skausmą, aš vaikščiojau, aišku, kuo galima mažiau, nes vaistai man nepadėjo. Bet kadangi aš ir taip daug mačius užsienio, tai manęs nebestebintų turbūt niekas, taigi pležas ir barai skambėjo kaip rojus. Kelionių draugei irgi.

Šnekant apie maistą, tai porcijos ten tikrai didelės. Daug mes ir nevalgėm, nes:
– Kai karšta nesinori,
– Gaila pinigų maistui,
– Aš kaip visada buvau už savaitinę iškrovą,
– Draugė tam neprieštaravo,
– Jei buvo noras valgyt, per pusryčius pasisotinti galima.

Šiaip, savaitei, labai neišlaidaujant, bet baruose kas dieną apsilankant ir išgeriant po 4 kokteilius (moki už du), mum užteko 100 eurų. Paverčiant į jų levus, tai kai kurie net į mėnesį mažiau ten uždirba.

Klubai ir naktinis gyvenimas ten labai netgi gyvas. Gyvenant šalia visų klubų, tai iš vis tobula, mes gyvenom beveik centre, iki klubų būdavo 10 minučių kelio, tai nesilankėm dažnai (mano lūžęs kaulas…), bet kažkaip aš viskuo bubvau patenkinta; perskaičiau kelias knygas, užsikabinau ant ,,Krikštatėvio”, sėkmingai jį surijau per kelias dienas ir norėjau dar.Tokios buvo tikros atostogos. Apie ekskursijas, sorry, bet nieko negaliu papasakoti, nelabai mus jos domino. Draugė apsilankė Nesebare, jis matosi, yra kaip saloje, vadinamas žvejų miesteliu. Sakė, kad gražus.

Tai va, aš dar ten tikrai grįšiu. visgi prieš važiuojant į Bulgariją aš buvau 3 dienas Palangoje, kur išleidau 300lt, o kur tai nežinau. Bet apie Palangą kitą kartą parašysiu, kai pasakosiu apie savo įsimininą vasarą.

Lietuva, tapusi visų invalidų marionete.

Visgi aš gyva, tiesiog minčių blog’ui nebuvo. Vis galvojau ir galvojau apie ką čia jums protus užkrauti, bet nesugalvodavau. ir dabar pavadinimą sugalvojau prieš minutę. Apie maistą gi nerašysiu (nebent nori, nes šiaip galėčiau, man čia neišsemiama tema), apie sportą tuo labiau (mūsų santykiai iki šiol complicated), apie meilę ir taip knygų prirašyta, ką aš veikiau per dieną irgi ne, nebent bus gera nuotaika. Nag al parašysiu artimiausiuose postuose apie kelionę į Bulgariją, kuri buvo birželio mėnesį. Aišku galėčiau ir apie savo vasarą pasigirti, kaip susilaužiau dubens kaulą ir turėjau lovoj gulėt (ko nedariau), bet nelįsiu į smulkmenas. Reziume, kad jei ne kojos lūžis, tikriausiai, nebūčiau sutikusi savo liubov. Bet, žinoma, komentaruose aš labai lauksiu jūsų pasiūlymų apie ką jūs norėtumėte čia skaityti (jei skaitytojų iš viso liko).

Tai va, ką aš norėjau pafilosofuoti šiame įraše, tai apie debilus, kurie daro ką nori su mūsų kvaila Lietuva. Kas jie tokie? Taip, ir politikai, bet ką apie juos ir bekalbėt, juk ir taip kiekvieną dieną girdime kokias nesąmones jie daro per vakaro žinias. Žymesnės personos yra tokie invalidai kaip Raulis ar Šalčiūtė. Taigi, MOTERIMS pirmenybė…

Monika Šalčiūtė

Sakykit ką norit, gal ji ir tūpa (nepažįstu, nežinau), bet prasisukt mokėjo. Tokių žvaigždžių pas mus pilna; nieko nemoka, yra geros išvaizdos, nekalto mielo veidelio, geros figūros ir tuo jų talentai pasibaigia. Ir kodėl gi tokie žmonės išgarsėja? Mes juos padarome garsius. Šalčiūtė dėl nieko nekalta. Aš, žinoma, nesuprantu kodėl eilinė mergina turėjo tiek followerių facebook’ę (jei ji neturi ypatingų talentų), nes yra tikrai gražesnių, bet…bet…tegul gyvena. Prasisuko, maladec, ant bapkių pasikėlė, dėmesio daug. Vaikinas pernai mirė, verkė, sielvartavo, prisiekinėjo, kad nieko nemylės, BAM ir po kelių mėnesių skraido virš debesų su nauja meile. Bet ji, žmogus, gal protingas, ištikimas ir geras. Tikrai vertas visų tų straipsnių delfi.lt, 15min.lt ar dar visur kitur, nes mum įdomu skaityti kur ji, su kuo ir kada! Aš, be abejo, ironizuoju. Sakysite, kad kodėl pati apie ją rašau? Šiaip, ne ji yra viena iš tų, kurių marionetė yra Lietuva. Gi mūsų liaudžiai tik duok skandalą, tai visi stums, keiks, spjaudys, bet kalbės, kalbės, kalbės… Bet, Šalčiūtei pliusas tas, kad ji, kaip žmogus, normali. Ta prasme, ne invalidė, viskas su ja tvarkoj.

Raulis

Va čia prasideda invalidų (-o) era. Nevadinsiu jo tuo bobišku vardu, kurį jis sau susigalvojo, nes jis nėra moteris ir, tiesą skant, aš jo neatsimenu. Šitas veikėjas yra blogiau už Šalčiūtę, blogiau už tą Zvonkės gyvenimo etapą, kai apie jos gyvenimą kiekvieną dieną rodydavo kurios nors laidos (gal net po du kartus), blogiau už Rusiją ir blogiau už žiemos sezoną, kai yra pasiutusiai šalta. Apie jį irgi straipsnių neskaitau, video tuo labiau nežiūriu, nes sudaužyčiau kompo ekraną, bet nori nenori, vis tiek aš žinau kokias nesąmones jis daro. Paskutinis belekaip, turbūt, svarbus mums įvykis buvo kaip jo į tualetą neįleido ar tai pasakė, kad eitų į vyrų, o jis labai liko nepatenkintas. Blemba, sup*stas invalidas pabėgo iš savo šalies ir kodėl pas mus? Jis yra labiausiai mane erzinantis individ………..(galvoju kaip jį pavadint)………..aborto atlieka ir labai norėčiau, jog jis atvyktų į Kauną. O jis to nedaro NES:

1) Jam čia nebūtų saugu, ir, manau, klubo apsauginiai net jo negelbėtų jei jį kažkas pradėtų mušti. O jį pradėtų mušti. Jei nepradėtų tai aš pradėčiau. Jei ne mušti, tai bent taures mėtyčiau.
demotyvacija.lt_Jei-vyras-paklaus-kur-pinigai-darysiu-sitaip_1350662384202) Kalbant ne apie naktinį gyvenimą, jis dieną negalėtų ramiai pereiti per miestą. Kauniečiai šaunuoliai, tikiuosi, pabūtų.

3) Nes Kaunas yra per geras miestas, kad toleruotų tokias anomalijas.

4) Yra galimybė, kad pasitaikytų kokie geri policininkai, kurie pamatę, kad jam “nesiseka” jo negelbėtų. Nu gi būna, kad nepastebi ar ką…

Galiausiai, būkime biedni, bet teisingi, šiukšles ir atliekas laikykime jom skirtose vietose. Gi tuoletinio popieriaus nenaudojate du kartus? Nu va, o čia dar blogiau, bet apie jį vis šneka ir šneka. Taigi nustokime šnekėti apie šiukšles, kurios mum nedaro jokios įtakos. Nei naudos iš jų, nei ką. Iš esmės, džiaugiuosi, kad mano tėvai nesidomi tokiais dalykais, bet aišku atsiranda giminaičių, ačiū dievuj, kad retai, kurie papasakoja apie bulvarinius pletkus ir tada pasipila klausimai, kas tai per asmenys. Durniausia, kad mes patys padarome juos žvaigždėmis ant jų stumdami, o jiems nieko daryti net nereikia. Tai dar palinkėsiu daugiau skaityti knygų, o ne žurnalų ir internetinių pletkų ir neleisti tokiems debilams žaisti su vargšės Lietuvėlės naiviais žmogeliais :*

P.S. Paskaitėt ir eiki Pasmerkti 3 žiūrėt. Bent kažką įdomaus LT televizija rodo.