Kvaila (?) mintis su daug išsišakojimų…


Nežinau kodėl, bet šiandien į galvelę šovė tokia idiotiška mintis ir iš jos išsivystė visokių pamąstymų.

Pagalvojau, kad dauguma žmonių gyvena nelaimingai dėl kokių nors tai priežasčių (materialinių, moralinių ir t.t.), ir už tai, kad jie nelaimingi, jie moka savo laimės kaina. Jie galima sakyti iškeičia laimingą gyvenimą į nelaimingą savo noru, nes iškilusios kliūtys jiems atrodo neįveikiamos ir nors jas galima išspręsti, jie net nesivargina, nes tai ale gali sukelti daug materialinių ir fizinių rūpesčių, tai nafik vargt? Tai įrodo, kad dauguma mūsų tiesiog tingi būti laimingais, nes juk dėl tos laimės reikia kažkiek pasistengti ar net didesnių pokyčių reikia gyvenime padaryti, tai kam tas vargas? Paimkim pavyzdį, kad ir su meile. Būna juk, kad ji būna komplikuota dėl vienokių ar kitokių priežasčių (atstumo, religijos, amžiaus ir t.t.), bet juk ji gyvenimą pakeičia, tai manau verta dėl jos pasistengt. Aišku, nėra lengva mesti vos ne viską ir stengtis dėl savo laimės, bet kodėl ne? Gyvenam tai vieną kartą, negi apsimoka gyventi dėl kitų? Žinau, gali būti baisu ir tai nėra lengvas žingsnis, bet norint pasiekti laimę reikia klausyti širdies, o ji kaip yra žinoma, nelabai leidžia mums rinktis ką ir iš kur mylėti. O jeigu klausytume proto balso, mums gal būtų daugiau šansų užsikalti daug pinigų, turėti gerus namus, atseit gerą šeimą, bet turint visą tai, dar nereiškia, kad būsi laimingas. Dažnai po auksinio narvelio sienomis slepiasi surūdijęs ir juodas vidus.

Perskaičiau neseniai tokią mintį, kurios dabar tiksliai neprisiminsiu, bet buvo rašoma, kad jeigu žmogus (šiuo atveju dažniausiai turbūt moterys) darosi pastines operacijas; krūtinės didinimas, nosies tiesinimas ir t.t., turi problemų viduje, o ne išorėje. Jeigu jos pačios sau negražios, jokio plastinės operacijos nepadės jom susivokti, kad yra kitaip. Galų gale, nors pradžioj jos džiaugsis savo ‘grožiu‘, vėliau vėl išlys tos pačios problemos ir tada jau reiks tvarkytis su psichologija.

Žodžiu, visu tuo norėjau pasakyti, kad mes akivaizdžiai nesistengiame dėl savo laimės, nes ją pagal mus yra per daug sudėtinga pasiekti, bet gyvename su daug kitokių problemų, kurios nėra labai svarbios, o daugiau mūsų sureikšmintos ir kartu sudėtos, sukelia mums žymiai daugiau rūpesčių. O gal lengviau būtų viską mesti ir tiesiog pabandyti būti laimingais..?

Man reikia šiek tiek mažiau nei pusantrų metų. Tik tiek.

12 thoughts on “Kvaila (?) mintis su daug išsišakojimų…

  1. Aš laikausi tos nuomonės, kad jei žmogus save nors kiek žaloja jis turi psichinių sutrikimų, kadangi, mums duotas vienas kūnas ir jo negalėsime pakeisti. Teks gyventi su tais sužalojimais. Man tą nuomonę įteigė mano Anglų kalbos mokytoja kuri tikrai labai domisi tokiais dalykais. Ir aš jai pradėjau pritarti dar labiau perksiačius Tavo šitą įrašą🙂

  2. Labai teisingai galvoji. Dažnai galvojam kad laimė nepasiekiama. O iš tikrųjų – juk viskas įmanoma, tiesiog nesistengiame. Aš ir dažnai elgiuosi kaip tinginė laimės atžvilgiu ( nu iršiaip aš tinginė, čia nesvarbu ) įtariu kad ir daugelis žmonių taip pat. Dalis ir patys tai supranta. Tai blioot, kodėl nieko nedarom.
    Žinai, davei peno apmąstymams😀 čia rimtai.

  3. Visiškai pritariu!
    Bet mes dažnai nežinom, ko būtent mums trūksta iki laimės. Na, pvz, atrodo “vat turėčiau bapkių tiems batams, tai mirčiau iš laimės!”. Ir gavus tuos batus laimės būna pirmas penkias minutes, nes iš tikrųjų norėjosi gauti dėmesio iš kažkokio tai žmogaus ar pan. Be abejo, laimė vis vien ateina iš mūsų pačių – aplinkiniai mums laimės sukurti negali. Tačiau dažnai užkertam sau kelią į laimę siekdami to, ko trokštam, bet dar nežinodami, ko norim.
    Hmm, kažkaip sviestas sviestuotas gavosi😀 All in all, reikia susidaryti paktą su draugais, kad Baisiai Nelaimingu momentu “spirtų į šikną”.

  4. Oj aš smarkiai pasipriešinsiu nuomonei, kad pinigai laimės nesuteikia. Pinigai suteikia galimybę daryti tai, ką trokšti, pirkti tai ką trokšti, taip sakant įgyvendinti tai, kas padaro žyyymiai laimingesniu. Dar niekada nebuvo kad tuščia sąskaita jaučiausi gerai ar laiminga.
    Apie plastines operacijas irgi prieštarauju. Kodėl tada žmonės tiesinasi dantis, naikina randus, galų gale, dažo plaukus? Kad patys sau nepatinka? Tai kam tada taip daryti, jeigu vis tiek “problemos tik galvoje”. Mano manymu problemos tikrai ne galvoje, nes labai dažnai išorė yra smarkiai surišta su vidum.

  5. Tai aš ir sakiau, kad jie suteikia laisvės, naujų galimybių. Plastinės operacijos (ar visokios kitos ale grožio operacijos) visiškai kas kita nuo dantų ar plaukų ar randų. Randų būna įgimtų ir jeigu jau yra galimybė juos naikinti tai kodėl gi ne, visig būna ir piktybinių. Plaukai smulkmena su papų didinimu😀 čia tos plastinės tom ,kuriom neužtenka tokių menkų dalykėlių. Visgi ir jų kainos skiriasi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s