Call it love if you want, but I’ll call it fake.


Niekada nemaniau, kad taip galvosiu, bet meilė turbūt būtų paskutinis dalykas pasaulyje, kuris mane dabar pradžiugintų. Dar visai neseniai buvo laikas, kada matydavau susikibusias už rankų poras, apsikabinusius įsimylėjėlius ir jie taip gražiai ir meiliai atrodydavo, kad pati norėdavau būti tos merginos vietoj su savo vaikinu, vaikinu kurį labai myliu ir kuris yra man visas pasaulis, bet dabar jau to nebeliko. Nenoriu jokio vaikino, nenoriu jokių santykių, jeigu jie nebus pagrįsti meile, nenoriu jokių įsipareigojimų, ataskaitų, kur buvau ir su kuo, nenoriu vėl tuščiai kartoti, kad myliu, vien dėl to, kad kitas žmogus pasijustų geriau, arba meluoti, kad tik jis man labai patinka. Visas tas prie gero nepriveda. FAKTAS – įgavau alergiją. Nieko iš tų dalykų nebenoriu. Man netrūksta jokių meilumų, švelnumų ar kitokių seilėjimųsi. Ir čia ne meile nusivylusios paauglės plepalai, kuri save tiesiog bando įtikint, kad to nėra, bet kalbu rimtai – MANE PYKINA NUO TO. Negalvojau, kad taip galėčiau pasakyti ir, kad man iš viso taip gali būti, bet taip rimtai yra. Žymiai geriau yra lengvi, neįpareigojantys santykiai, kurie užsimezga vienam vakarui ar nakčiai ir vėliau sukelia tik malonius prisiminimus. Jau geriau yra tiesiog draugiška draugystė, nesugadinta poros santykiais. (aišku kalbu tik tokiu atveju, kai nebūna jokios meilės)
Visgi bent pakenčiama draugystė be meilės gali būti tik tada, kada tu esi įsimylėjęs žmogų, su kuriuo negali būti, tad lieka tenkintis tuo, ką turi. Skamba žiauriai? Visai ne. Juk stengiesi dėl kito žmogaus. Jam su tavimi gerai, ramu ir pastovu, jis – laimingas. Tuo tarpu, tu, naudoji jį tam, kad pakeistum kažką kitą, ko nėra šalia tavęs. Tokiu atveju, draugystę be meilės pateisinu, bet jeigu draugauji vien todėl, kad draugaut ir vien dėl to, kad truputį patinka – kankini save. Galų gale, vis tiek bus emociškai blogai ir nemokėsi to paaiškinti, todėl galiausiai viską mesi ir gailėsies išmesto į balą laiko.

Todėl man to nereikia. Nebenoriu kažkam meluoti, kad jis man nuoširdžiai rūpi, jei taip nėra. Dėl to, geriausia yra tiesiog patylėti, o jeigu klausia išsisukti bučiniu ar kažkuo panašaus. Vėlgi neteisinga kito žmogaus atžvilgiu kažkokiais būdai išsisukinėti, bet per ilgai gyvenau dėl kito ar kitų, o ne dėl savęs ir per ilgai sukandus dantis tylėjau, nesakydama to, kas yra širdy. Vienu žodžiu, pati save kankinau morališkai, kad neįskaudinčiau kito… (Va tokiais atvejais aš ir atrodau šviesiausia blondinė pasaulyje, kai labiau rūpi kiti, o ne aš, tokiose dalykuose kaip širdies reikalai)
Nereikia žodžio ,,meilė” valkioti dar labiau, nes jis jau ir taip užtektinai, ant kiekvieno kampo girdisi. Ir jis turi būti užtikrintai adresuotas tik vienam, vieninteliui asmeniui ir ilgam. Todėl, AŠ MYLIU.

2 thoughts on “Call it love if you want, but I’ll call it fake.

  1. na, gali būti, kad po ilgos draugystės, kuri ten nelabai nusisekė, dingsta tas noras vėl pulti į kitą, bet manau vėliau vėl tas noras sugrįš🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s