Atostogų foto reportažas. Vol. 1 – Monakas, Kanai, Grasas.


Galvojau rašyt vieną ilgą įrašą, bet po to pamąsčiau, kad gal geriau paskirstyt jį į du trumpesnius.

Svajonių atostogos?
Kaip ir sakiau, kažkur vis tiek turėjau rašyti, jeigu ne į blog’ą, tai ir rašiau. Atostogų pradžioje jau rašiau, kad tai tikros svajonių atostogos* (*Kai RIMTAI atostogauji, NUO VISKO), pilnos saulės, nemąstymo (kas man kaip nekeista gerai sekėsi, nes pasisekė negalvotyi apie nieką, nei blogus, nei gerus dalykus), sangrijos (Mama: ,,Tai jau geriat sangriją litrais?“, ooo taaaip, panašiai), shoppingo ir visiško relax’o. Ir nors būdavau ir viena karts nuo karto, net užsigalvojant, pavykdavo išvengti liūdnų minčių (vat tas yra labai keista). Tuo metu, poilsis atrodė tiesiog idealus nuo visų egzų, žmonių ir tų pačių vietų, ir aš aišku tuo nesiskundžiau. Gyvenimas su tėvu ir sese buvo visai geras, ypač kai su sese per metus paprastai susitinkam gal 5-6 kartus ir tai po kelias valandas. Mūsų 15 metų skirtumas tapo nebesvarbus, kai teko vis tiek abiem slėptis, kad tėvas neužuostų jog rūkom😀. Rūkymas suvedė… Bet taip ale fainai buvo tik pradžioje. Aplamai, per visą šitą kelionę visiškai pasikeičiau. Neperdedant pasakysiu, kad labiau surimtėjau, nors to ir nenorėdama. Viskas, ką dabar išgyvenu ir kas dabar vyksta, manyčiau vyksta per anksti ir per žiauriai tokio amžiaus mažvaikei kaip aš. Aš juk dar turėčiau duotis su visais bernais ir nesukt sau galvos dėl jausmų ar rimtų problemų, bet to nėra ir nebus…

O dabar šiek tiek nuotraukų…
Napoleono kelias.

Gražus, bet važiuoti juo geriau tuščiu skrandžiu.

Čia pirmoj nuotraukoj Graso miestas, o antroj kvepalų muziejus.


Iš Graso su visom kvepalų tradicijom ir kilo ta kvepalų, vieno žudiko istorija. Nedidelis miestukas, fainas, gražus, tvarkingas, jaukus, apsuptas kalnų, todėl jeigu ten važiuoti, reikėtų turėti daugiau laiko, nes važiavimas turbūt užima didesnę dalį, negu viešnagė, jeigu užsukai tik trumpam.

Monakas.


Nu fainai… Bet labai jau kažkokio įspūdžio nepaliko. Nu atrodo lyg didelis miestas būtų sugrūstas į mažą plotą ir visi namai liptų vienas ant kito. Gražus aišku. Dar buvo likę formulės pėdsakai.

Kanai.



Va čia tai man patiko. Tikrai norėčiau kokio butuko netoli jūros😀. Tikrai gražu, tvarkinga ir faina. Ne be reikalo tą kino festivalį organizuoja čia, nes čia tikrai viskas to verta. Kanai nugalėjo ir Monaką ir Nicą (kur beje tikrai, visiškai nebuvo nieko gero).

Žmonės.
Visuose šituose trijuose miestuose visi kalbėjo prancūziškai. Angliškai tik kai kurie, kurių principai ir pasipūtimas buvo mažesnis, ne kaip yra žinoma, prancūzai galvoja, kad jų kalba yra pagrindinė ir visi turėtų kalbėti ja (fuck youu!). Žmonės paslaugūs, bet kaip dauguma vakaruose – nenuoširdūs.
____________________________________
Ženevos, Marbellos ir mano nuotraukos su aprašymais ir visais kitais pasakojimais (gal dar nusipirktom šmutkėm) bus post’e Vol.2, nes ten turiu daugiau ką pasakyt ir jeigu pradėsiu, tai jau tektų pabaigt ir šitas įrašas gautųsi per ilgas.

10 thoughts on “Atostogų foto reportažas. Vol. 1 – Monakas, Kanai, Grasas.

    1. Karšta Prancūzų Rivjeroj, – vakar naminis termometras rodė 31C… Turėjau omeny, kad spėjot išvažiuot, o tai būtumėt iškepę😛

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s