Svajonių (?!?!?!) darbai.


Labiausiai turbūt gyvenime norėčiau, kad išnyktų pinigų įtaka mums. Kad jie nieko nebereikštų jokioje srityje ir, kad nuo jų nepriklausytų ateitis, gyvenimas, sveikata, bendravimas, kai kada netgi jausmai ir, kad žmonės nelaikytų jų svarbiausiais visame pasaulyje lapeliais, kurie gali mums duoti viską. Gerai, jie tai gali ir to nepakeisi, bet vien dėl to, kad galėtų išpildyti kiekvieną savo norą, žmonės daro bet ką, kad tik kuo daugiau užsidirbtų, nesvarbu kokiu būdu. Dažniausiai juk ir dirba nemėgstamą darbą, svarbu tik, kad būtų geras atlyginimas. Pradžioje gal ir galima kentėti, bet kai metai bėga, o tu dirbi darbą, kuris tau neteikia jokio malonumo, tik pareigą, net nejaučiant galima tapti piktu, irzliu, nervingu ir viskuo nepatenkintu šašu aplinkiniams, jau nekalbant apie paties savijautą.
Labai gali būti, kad mano svajonių darbai pasirodys keisti ir klausite savęs ,,kas per dūra čia tą visą rašo?”, bet šiaip ar taip, vis tiek jie yra tik svajonės arba šiaip pagalvojimai kaip būtų ten faina. Visi darbai skirtingi, bet su kažkuo, kas mane traukia. Gal visiškai tobulas darbas būtų juos visus kartu sudėjus… Po truputį.
Darbas Nr.1
Kur nors kruiziniame laive, šiaip dideliame laive ar netgi nedideliame arba dideliame lėktuve. Kad ir padavėja, stiuardese ar pan. svarbu, kad darbas būtų toks, kad būtų galima keliauti ir daug pamatyti, o neužsisėdėti metų metus vienoje vietoje, viename mieste, viename pastate ir prie vieno stalo su vieninteliu vaizdu į piktą boso veidą, plius su daug pavydžių kolegų. Noriu, kad darbas taip pat sietųsi su nuotykiais ir dalykais, kurių nebuvau patyrusi, arba buvau, bet patiriu juos nedažnai…


Darbas Nr.2
Kaip tik dabar, kai su tėčiu važiavom iš Ispanijos, supratau, kad man nežmoniškai patinka važinėti (visgi iškeičiau savo 700lt kainavusį lėktuvo bilietą ir nepatogią, trijų su puse dienų kelionę mašina, nuolat sėdint, visus 4000km), o vairuoti manau dar labiau patiks (kai pradėsiu normaliai važinėti). Visgi nuo mažens važinėju daug, nuolat matau kaip vairuoja tėvai ir pati dabar ypač noriu važiuoti ilgom distancijom (nors mano ilgiausias važiavimas truko gal 4km), ką kaip jau neseniai minėjau ir padarysiu vos išlaikysiu teises – varysiu tiesiu taikymu į Ženevą, bet čia jau kita tema. Žodžiu, esmė tame, kad dar į mano neįprastų darbų sąrašą pateko vairavimas (ne autobusų, taksi ar pan., jeigu tą pagalvojote :D). Tiesiog galėčiau išvažiuot, nenustatytam laikui ir keliaut keliau keliaut…

Ilgas važiavimas (jeigu su kokiais draugais ilga kelionė po įvairias šalis, tai iš vis būtų pasaka), miegojimas neaiškiuose ir be jokios prabangos viešbučiuose ar net jei šilta – palapinėse, prie laužo, gamtoje, maitinimasis kolonėlių maistu (mano atveju turbūt būtų gėrimas arba kramtomoji guma), žemėlapio tyrinėjimas… Visas šitas man prilygtų malonumui, kokį pasiekia narkomanai nuo kokso. NES AŠ NORIU ĮDOMAUS, NEKASDIENIŠKO, NUOTYKIU KUPINO GYVENIMO JOFANĄ! Kurio net būdama sukriošus senė nepamirščiau ir galėčiau anūkams pasakoti, kokia jų močiutė buvo daužta.
Darbas Nr.3
Turėti maža kavinukę. Kepyklą. Kur galėčiau pati gaminti ir dar už tai gauti pinigų iš to, kiek pas mane apsilankytų žmonių. Bet vėlgi, ne viena juk turėčiau tokią kepyklėlę ar kavinukę. Jų, švelniai tariant – dachują ir dėl to dar prisideda žmonių egoizmo, ir noro būti turtingais, dydžiui prilygstanti konkurencija. Nes kur pinigai, ten žmogiškumas, draugiškumas dingsta, o jeigu leisčiau sau tokį malonumą ir įrengčiau kažkada kažką panašaus, tai turbūt tą visą kaifą užgoštų daugybė popierių, piktų kalbų, pletkų ir tos pačios konkurencijos debesis.
Turėti tokią fainą kavinukę, kur galėčiau kept vien pyragus, tortus, sausainius, bulkutes blemba svajonė būtų… Ypač, jei ji būtų Ženevoj, netoli centro, jaukioje vietoje, ant kokio gatvės kampo (nors viskas Ženevoj jauku, kiekvienas kampas ar užkampis).
Darbas Nr.4
Darbas prieštaraujantis pirmajam. Kartais visai norėčiau dirbti biure, sekretore, ar žurnaliste (ką iš tikro ir planuoju šiaip ar taip), turėti piktą bosą, kolegų, gauti įsakymus iki tada ir tada parašyti kokį straipsnį apie kažką, rinkti informaciją, žodžiu RAŠYTI.
Ir šiaip, faina dirbti daugumoje, bendravime, jausti kažkokią konkurenciją, kuri padeda siekti daugiau (daugiau už Petrą, Joną ar Onutę), būti paaukštintai… Kaip filmuose.
Darbas Nr.5
Keistai nuskambės, bet noriu ir juodo darbo. Kažkiek… Nes noriu pamatyti ir savo kūnu pajausti ką tai reiškia. Ta prasme, pajausti ką reiškia taip diena iš dienos nusikalti dirbant, kad grįžęs po darbo griūtum į lovą ir miegotum kaip negyvas, kaip kažkada miegojau po lipimo į Gibraltaro kalną pėščiomis ir taip pat pėščiomis nulipt reikėjo + kelias nebuvo specialiai pritaikytas vaikščioti (įkalbėjau tėva ir draugę, kad eitume ne takeliu, o neišvaikšiotomis vietomis. Taip žinau ir pati nesuvokiu iš kur aš tokia atsiradau trenkta). Ir kad ir kaip ten būtų, dirbant tokį darbą TIKRAI svorio nepriaugtum.

Darbas Nr.6
Galiausiai turėti šeimą ir dirbti žmona ir motina. Tai jau savaime teiks malonumą.
Bet kad ir kaip aš norėčiau daugiau mažiau iš visų šitų dalykų, viską patirti juk neįmanoma labai sunku. O pinigai visgi, vis tiek, dainuotų savas dainas, kurios mūsų gyvenimus ir kuria. Norim mes to ar ne.
Nežinau ar dirbsiu kurį nors iš šitų darbų, gal vėliau norai pasikeis (prieš keletą metų juk irgi svajojau būti teisininke, nes alga didelė, bet viskas ooj kaip pasikeitė), bet tikiuosi jog man ateity pasiseks turėti darbą, kurį mylėsiu.

11 thoughts on “Svajonių (?!?!?!) darbai.

  1. Statistine sesiolikmete Sigita, nemanau, kad gera mintis butu tureti kepyklele, kai tau labiau nei kitoms reikia prisiziureti savo svori. Tik objektyvi pastaba.

  2. geri pamąstymai. išskyrus kai kuriuos🙂 pvz., of course hard work killed MANY people, pradedant Egipto pirmadėmis..
    arba “dirbti žmona ir motina” – skamba patriarchališkai, dirbti reikėtų abiems (ir dar seneliams)🙂

  3. Kažkaip šįkart jaučiuosi turinti daug ką pasakyti, nors anksčiau ir nekomentavau nieko. Tad nuo pradžių:
    Nr. 1. Klysti, jei manai, kad stiuardesės keliauja. Jos sėdi tuose lėktuvuose, nes kitoje šalyje turi kokį pusvalandį. Turiu pažįstamų lakūnų, stiuardesių ir netgi merginą, kuri dirbo kruize. Visi jie kaip užsikirtę tvirtino tą patį: toks darbas yra ne ką įdomesnis, negu sėdėjimas biure. Tiesa, labai tinkamas darbas jauniems žmonėms, studentams, norintiems užsidirbti, bet ilgainiui jis pabosta.
    Nr.2. Na, išties smagus, nors, kaip pati rašei, ne tiek darbas kiek šiaip gyvenimo praleidimo būdas.
    Nr.3. Apie šį darbą, matosi, esi susidariusi labai realistišką vaizdą, ir tai šaunu. Turėti tokią kepyklėlę ir aš labai labai norėčiau. : ))
    Nr. 4. Jeigu nori rašyti, tai ir rašyk, tam nebūtina turėti bosą. Bet visgi sutinku, kad mėgstantiems rašyti yra tinkamas žurnalisto darbas. O ir šiaip, vienas geriausių ir realiausių iš Tavo norimų, manyčiau, juolab, kad įmanoma ir nemažai laisvės išsikovoti. : ))
    Nr. 5. Juodus darbus dirba/dirbo nemažai mano pažįstamų mokinių. Aišku, ne druskos kasyklose Afrikoje, bet visokiuose baldų fabrikuose ir pan., kur grįžę nori vienintelio dalyko – poilsio ir miego. ; )
    Nr. 6. Argi čia darbas? : )) Be to, nepabostų visą laiką būti išlaikomai kažkieno kito ir visiškai neturėti savų pajamų?
    Galų gale, linkiu pasirikti labai tinkamą sau darbą ir vėliau dėl to nesigailėti. Beje, su teisininkais tai mitas, algos didelės būna tik tada, kai dirbi labai daug ir sunkiai, o kartais ir tokiu ateju gauni tik nustatytą algą. < ;

  4. Gal bus girdėtas posakis, kad darbą reikia keisti kas septynis metus?🙂
    Anyway, aš jau baigusi mokyklą, dabar studijuoju ir svajoju apie dar kelias profesijas ateityje. Aš už tai, kad jei gyvenime ir darbe nusistovi rutina, reikia nebijoti keisti kvalifikaciją, mokytis ir ieškotis naujo darbo. Taip ir darysiu🙂
    Taigi remiantis mano logika, galėtum VISUS darbus išbandyti🙂 Pvz (1) ateinančią vasarą skinti braškes ir po tos vasaros prisiekti sau, kad daugiau gyvenime nesiryši tokiam darbui (iš patirties kalbu :D), tada sulaukus pilnametystės (2) išsilaikyti teises, išsilaikyt brandos egzaminus, surinkti buvusių klasiokų šutvę ir važiuoti automobiliu po Europą, (3) gįžus įstoti į pvz žurnalistiką, vėliau susirasti darbą redakcijoje ar pan., (4) bet kol studijuosi, per vasaros atostogas susirasti darbo kruiziniame laive (mačiau tokių skelbimų, apie jų patikimumą nešneku hehe), užbaigus studijas įsidarbinti pvz redakcijoje kokioje, vėliau sukurti šeimą (5) pakviesti gandrus, išeiti dekretinių ir padirbti mamyte🙂, o jau kai vaikai paaugę bus, o darbas redakcijoje atsibodęs,(6) atsidaryti kepyklėlę/kavinukę ir su vaikais minkyti bandeles😀 Skamba kaip svajonių gyvenimas (mm)

  5. Darbas kruiziniame laive iš tikro yra žiauriai netgi neįdomus. Pirmą mėnesį gal būna smagu, bet taip plaukioti pusę metų arba 9 mėnesius (kas yra dažniausias terminas) – sorry bet ne. Ta pati erdvė, tie patys bendradarbių snukiai toje pačioje aplinkoje daugiau nei pusę metų, bet jokios galimybės ištrūkti – pravalas kažkoks ne darbas.
    O nuo juodo darbo įmanoma priaugti svorio ir labai lengvai, ypač jei dirbi karštoje šalyje, maisto gauni neskalsaus ir tada nuolat reikia valgyti saldžius dalykus, kad iš bent ko gautum energijos darbui – taip ir priaugi. Šlykštūs tie juodi darbai, negaliu suklaukt, kai pagaliau išsikraustysiu iš Danijos ir normalų gausiu.

  6. Marco, vien dėl to, kad turėčiau, nereiškia, kad valgyčiau😉 dabar irgi gaminu, bet nevalgau taigi😛
    Vakare, dėl to motinos ir žmonos tai ne vienintelės paregos būtų, tiesiog norėsiu jas atlikti gerai🙂
    Gugu, gal ir reikia, bet norėčiau tokio pastovaus, kad keisti nereikėtų, nes vis atėjus į kitą dasrbą turėtum žemesnes pareigas, ir tą darbą kur būtum kažką pasiekus iškeisti į nežinomą kažkaip nelabai traukia😀 Gerai viską apibūdinai :DDDD patiko šitas
    Meteora, kad ir mirčiau iš bado, saldūmynų nevalgyčiau😉 o karštuose kraštuose kaip tik valgyt nesinorėtų, nes būtų karšta. Bent man asmeniškai net gerti nesinori kai būna karšta, atrodo noras yra, bet netilptų niekas😀

  7. man trečias numeris patinka. pati svajoju kada ateity turėti jaukią kepyklėlę-kavinukę… bet va, būtent tie minusai, kuriuos aprašei (popierizmas, konkurencija ir t.t.) man taip pat nepatinka..

  8. Atgalinis pranešimas: Love To Share | juwet.com

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s