Nebežinau, ko man iš tavęs reikia.


Vakar naktį, išėjus į balkoną parūkyt, galvojau kaip man patinka kažką daryti tamsoj. Kai niekas nemato ir kai ypač ta tamsa yra tokia jauki ir dangus žvaigždėtas. Tada, savo kambary, išgirdau kažką einantį. Pradžioje sustingau iš baimės, kad gali būti tėvai, bet vėliau, pasiklausiusi supratau, kad ėjo tik laikas. Tik buvo keista, jog jis ėjo taip garsiai, arba tą garsą tik padidino nakties tyla.
Vėliau, pagaliau prisivertus atsigulti į lovą, kaip visada negalėjau užmigti, nes į galvą lindo visokios mintys. Ir kai kurie gyvenimo apmąstymai nepalieka manęs ramybėje gan ilgai, todėl supratau, kad nesugebu normaliai netgi atostogauti. Kas iš to, kad tinginiauju, nieko neveikiu? Kas iš to, kad buvau Ispanijoj, deginausi ir tik kelias savaites sugebėjau apie jas negalvoti (bent iš dalies)? Kas iš to, jog oras geras, saulė šviečia, vasara, bet aš nesugebu normaliai atsipalaiduoti ir pasinerti į tuos atostogų džiaugsmus? Ir vėlgi pagalvojau apie laiką, kad švaistau jį be gailesčio dalykams, dėl kurių nesu tikra ar jie iš viso įvyks. Nors tai gali būti baimė vėl pridaryti begalę klaidų, kurių man ir taip užteks. Nebaigiu stebėtis savo kvailumu ir per daug mandagiu/ nenorinčiu įžeisti ar įskaudinti kito žmogaus, charakteriu, kuris taip sėkmingai ir graužė mane gan ilgą laiką. Kai pagalvoju, jog tiek laiko iššvaisčiau be reikalo… Nors ko man iš tikro reikia, dar neapsisprendžiau.
Ir visgi noriu pradėt normaliai gyvent, užmiršus viską, kas man neduoda ramybės. Naudotis tuo, kam turiu galimybes ir ką iki šiol ignoravau. Na, bent pradėt bandyt tuo naudotis. Nes vis dėlto, švaistyti laiką tokiems galvojimams, kurie neleidžia normaliai atostogauti ir jaustis laimingai, nebegaliu ir galų gale nebenoriu.
Laimė, pas mane, gali turėti dvi puses. Antrąją pusę dabar nusuksiu į kitą šoną. Palaukti. Ji man šiek tiek trukdo naudotis jaunyste ir jos teikiamais malonumais. Save varžydama ir taip daug laiko praradau, visiškai negalvodama apie savo norus.

4 thoughts on “Nebežinau, ko man iš tavęs reikia.

  1. mane is tikro stebina kaip tu sugebi taip uzuominom kalbet, nes supratau tik tai, kad svaistai laika veltui, o ko butent nori tai nepagavau. bet patiko😉 gražu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s