In the confusion.


Kartais, atrodytų, žinai viską, ko tiksliai tau reikia ir ko niekas ilgai nepakeis. Bet kartais nutinka, kad nauji dalykai mus pradeda traukti labiau nei seni, ir be jų dienos atrodo nebe tokios… Jie pakeičia mąstymą ir visomis prasmėmis užvaldo. Jie laimi prieš nusistovėjusią mūsų vidaus tvarką, visiškai ją sujaukdami. Pažinus juos, visi kiti dalykai atrodo tušti ir nesuvoki, kaip anksčiau galėjai gyventi toje tuštumoje, kai tau vos spėjus pažinti kai kuriuos dalykus atrodo, jog be jų gyvenimas – nebe tas. Kažko trūksta. Sunkiausiai patikimas dalykas yra tas, kad tos naujovės, beveik iki galo, išnaikino, tave iki šiol, kankinusias senas žaizdas, kurios lyg ir buvo neišgydomos…

Bet kaip visada, atsirado baimė per daug į tai įsigilinti ir leisti širdžiai perimti dirigento lazdelę, kai tuo metu protas liepia likti atsargiai, kad vėliau netektų nusivilti. Viskas per daug staigiai išaugo.

Bet galų gale ryškiai pradedu matyti pokyčius savyje. Dar nežinau ar man jie patinka ar ne. Paskutiniu metu, po truputį, lyg ir grįždavau į save tokią, kokia buvau anksčiau. Dabar, pamačius kitus kelius, į tą patį, seną kelią, grįžti nemanau jog norėčiau. Nenorėčiau ir būti tokia pati. Gyvenimas keičiasi ir reikia leisti pasikeitimams imti viršų. Tai yra įdomiausia.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s