Išorinė laimė prasideda viduje.


Argi gyvenimas būtų gražus be blogų dalykų? Ne, nes tik iš jų mes sužinome kokie dalykai yra geri ir gražūs.
Galėčiau absoliučiai viską aiškiai pasakoti kas man nutiko per visus metus, nes tik dabar atkreipusi dėmesį, supratau kiek per 365 dienas teko išgyventi malonių ir nelabai malonių dalykų iš kurių labai gerai pasimokiau, bet deja, dėl to, jog šitą blogą skaito mano pažįstami žmonės, to pasakyti negaliu. Bet esmė tame, kad labai džiaugiuosi, jog nesijausiu per šiuos Naujus Metus taip, kaip jaučiausi pernai ir, kad tikiuosi man nebus vėl tos depresijos šiais metais išvažiavus į Zermatą, kuris pernai man atrodė kaip pasakų miestelio formos kalėjimas, kuriame turiu sėdėt kelias savaites su savo apmąstymais…
Šiandien kaip tik filme užmačiau gerą situaciją; buvo moteris, neseniai išgyvenusi sunkias skyrybas ir vyro išdavystę, dabar susirado naują draugą, džiaugiasi gyvenimu, yra laiminga, bet jos dukrai šiuo metu sunku, ir ta moteris pasakė banalią, bet auksinę frazę ,,Visada po blogų dalykų ateina geri. Take it eeeaaasyyy” ir pagalvojau, kad juk teisybė. Nors mums ir gali atrodyti, tuo metu kai sunku, kad tas tęsis visada, kad galo nesimato ir panašiai, bet viskas kada nors baigiasi, kitaip sakant, laikas gydo žaizdas, kad ir kokios didelės jos bebūtų. Man asmeniškai, liūdesį kai praeina kažkas gera, kartais padeda sumažinti mintis, kad truputį palaukus, vėl galėsiu džiaugtis dalykais, kurie man suteikia laimę.

Nereikalauju iš gyvenimo to, kad viskas visada būtų gerai. Tai nebūtų gyvenimas. Juk jis – kaip koks daiktas ar dirbinys. Pačio kūrimo proceso metu, patiri ir nemalonumų ir džiaugsmų. Kažką kuriant, kai neišeina, norisi viską mesti, apsikabinti pagalvę ir verkti iš nervų, kad tiek laiko iššvaistei tam, kam nereikėjo, o vėliau, aprimus emocijom, galima rasti jėgų, kantrybės ir valios kurti toliau, nenuleidžiant rankų ir vėliau laikas parodo, jog vargai ne be reikalo. Galų gale matai savo darbo rezultatus, kažką gražaus, ką sukūrei pats. Ir gal buvo verta patirti viską, kas ir nemalonu, kad vėliau pamatytum tą grožį, kurio pamatai – tavo darbo vaisiai..?
Va todėl ir problemos gyvenime sumažėja, kai pamąstai, kad jos nėra amžinos ir tas košmaras turi galą. Juk vėliau vis tiek bus gerai… Nors ir kada nors.
Tik dabar perskaičius viską ką parašiau, supratau, jog savo norimos minties vis tiek neperteikiau ir nepasakiau taip kaip norėjau… tikriausiai dėl to, kad tarp eilučių visko ką noriu pasakyti, išpasakoti nebūtų įmanoma, o sakant tiesiai šviesiai viskas reikštų ką kitą. Gal tiesiog pasakysiu, kad dabar esu laiminga, kokia nebuvau pernai, nes 2010 metų pradžią buvo turbūt baisiausias laikas per visus nugyventus 17 metų.

2 thoughts on “Išorinė laimė prasideda viduje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s