When good times comes.


Galvojau, kad gyvenu gerai. Neturėjau ko gyvenimo reikalauti, tiesiog prisitaikiau. Palyginus su daugeliu žmonių gyvenimas buvo lyg ir geras, nespaudžiau dievo į medį. Bet pasirodo tas ,,geras” laikas buvo blogas, palyginus su dabartim. Sektis pradėjo viskas. Problemų neliko ir jaučiuosi lyg ant sparnų. Nemaniau, kad galiu būti tokia laiminga, ypač kai už savaitės turėsiu vėl peržengti mokyklos slenkstį. Paskutinį kartą. Bet aš to netgi laukiu. Neturėsiu teisės sakyti, kad man blogai, kad daug pamokų, sunku ir, kad mano gyvenimas blogas. Geriausios pamokas gyvenimas praveda sukeldamas rimtų problemų, kada supranti, kad vienintelis ir svarbiausias dalykas yra sveikata. O visa kita yra taip…nesvarbu. Ir kai su tuo susiduri ir viską įveiki, tai ir jautiesi kaip aš dabar – laiminga.
Jei jaučiatės prislėgti, kankina depresija, išanalizuokit gyvenimą. Juk dauguma turim viską, bet susikuriam problemas iš nieko ir be reikalo nesidžiaugiam gyvenimu, laime. Dar mažiau turintys žmonės moka džiaugtis daugiau nei mes. Dažniau matau laimingus žmones su kokia negalia, nei sveiką ir viskuo aprūpintą jaunimą.
Dabar einu mieste ir šypsausi. Žmonės jaučiasi nejaukiai pažiūrėję į mane ir aišku jie žiūri kaip į trenktą durnę, pabėgusią iš psichiatrinės, bet nuo to man dar ilgiau laikosi šypsena.
Nepaisant to, kad šią vasarą įvertinčiau 2 ar 3 balais iš 10, bet visgi gal ji ir turi pliusų. Kiekvienas laikas žmogui atneša kažką naujo. Ir ne visada jis palieka žaizdas. Jis jas ir gydo. Kad ir kokius gražius prisiminimus, iš anksčiau, laikiau savyje, man negaila, kad jie pagaliau nublanko, nes tik jie ir buvo mano liūdesio priežastis. Kad ir koks nepakartojamai gražus laikas buvo, geriau jaučiuosi vis mažiau jį prisimindama. Dėl to ir nesutinku su teiginiu, jog geriau patirt kažką tokio ir vėliau kentėt, negu iš vis nepatirt. Visgi geriau to nepatirt, nes vėliau to kaina būna per didelė. Minusas mano tas, kad esu jautrus žmogus ir man labai ilgai jaučiasi skaudžių dalykų padariniai. Ilgai negaliu to pamiršti. Bet kaip ir geri dalykai, blogi taip pat baigiasi.
Nežinau kas man dabar darosi, tikrai nežinau, jaučiuosi kaip išprotėjus. Tik žinau, kad esu sveika. Žinau, kad esu mylima. Žinau, galiausiai, kad esu laiminga. Ir mano laimė nereikalauja jokių materialinių dalykų.
Ir dažniausiai dideli pokyčiai mane aplanko rudenį.

7 thoughts on “When good times comes.

  1. “Jei jaučiatės prislėgti, kankina depresija, išanalizuokit gyvenimą.”
    Auksinė šio įrašo citata. Nes pati kol nepradėjau galvoti ir užuot verkšlenusi, spręsti savo problemas – viskas buvo blogai, kai ėmiau tai daryti, t.y analizuoti, bandyti ieškoti būdų išlipti iš liūdesio, man pavyko, ne taip greit kaip dažnai tikimasi, bet pavyko, vėl įgavau pasitikėjimo. Manau, kai bent kiek savimi pasitiki, žinai kad gali tą ar aną padaryti, į tavo gyvenimą ateina laimė.
    Džiaugiuosi už tave.🙂
    Puikus post’as.

  2. rūtuliuk, bet kad tiesa🙂 dažniausiai taip ir būna, kad galim būti laimingi, tiesiog susigalvojam problemas, vietoje to, kad nesuktume sau galvos ir gyventume ramiai🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s