It brings something new arba šiukšlės randa savo vietas.


Nuo Naujųjų Metų, tai yra sausio 1 dienos visada žmonės (įskaitant ir mane) tikisi kažko naujo savo gyvenime. Kažką keičia, kažką pradeda, kažką pažada sau ar kitiems… Man tas metas po Naujųjų Metų du metus buvo pilnas depresijos, savęs kaltinimo ir ašarų. Atrodo, kad turėtų nuotaika kaip tik kilti, nes artėja pavasaris, tačiau taip nebūna. Man Nauji Metai būna rudenį. Visada. Nuo rugsėjo mano gyvenimas pagerėja. Ypač malonu, kai gyvenimas mėto man tokias pamokas, kurios ne tik kad moko, bet ir nepalieka skaudžių žymių. Bet jau prasidėjo paskutinis to MANO laiko mėnesis ir pradedu jausti kažkokį nerimą prieš žiemą. Negi vėl bus tas pats kaip pernai..? Kaip užpernai..? Du metai kaltės. Du metai savęs klausinėjimo už ką mane, tokią durną, pagimdė ir gal aš kada kritau ant galvos būdama maža, nes sveiko proto žmogus nepasielgtų taip, kaip pasielgiau aš. Bet nukrypom nuo temos…
Kaip man viskas dabar maišosi! Bet šis ruduo, manau, atnešė man svarbiausias pamokas ir pažinimą. Kitų ir savęs. Sužinojau, kad veidmainiai žmonės mėgsta nešioti draugiškas kaukes. Dar supratau, kad nebegaliu kai kada apsimetinėti, kad jaučiu šiltus jausmus žmogui, kuriuo pasitikėjau, kuris galvojau buvo mano draugas ir kuris šlykščiai elgėsi su kitais mano draugais, nes tą darydamas kenkė man. Normalu kai nori prieiti ir žmogui spjaut į veidą už jo paskalas, už jo pletkus, už jo šlykštų elgesį su tiek jam, tiek man artimais draugais? Kvailas klausimas. Aišku normalu. Dabar man kažkokia išsipasakojimo valandėlė. labai norėčiau minėti vardus, tačiau nei jums tai būtų įdomu, nei man palanku. Visgi su tuo žmogum ar žmonėmis turėsiu matytis dar gana ilgai. Todėl labai nuoširdžiai patariu NIEKADA PER ANKSTI NEPRIPRASKIT PRIE ŽMONIŲ. Turiu omeny draugus. Nepasakokite nieko asmeniško apie save, ką girdėjote, ką matėte, nes viskas gali būti ne tik, kad išpasakota kitiems, bet ir perpasakota sava versija. Va vienas iš dalykų, ką davė man šis ruduo, tai yra tas, kad atsirinkau draugus. Žinau žmones, kuriuos dievinu, dėl kurių padaryčiau viską, priimčiau vidury nakties, jei netyčia juos išmestų tėvai, skolinčiau didesnes sumas, meluočiau, padėčiau bet kokioje situacijoje… Ir kas keisčiausia, kad yra žmonių, su kuriais gerai sutariau žymiai ilgiau, bet taip nepasitikėjau, nes jie (kaip atsitiko dabar) sugebėjo nuvilti savo dvisnukiškumu. Ir kaip man dabar tokių žmonių negaila. Negaila, kad anksčiau pasitikėjau. Negaila net kad išsipasakodavau. Negaila, kad darydavau viską, manydama, kad jie yra nuoširdūs. Šiukšlės rado savo vietą. Už mano borto.

3 thoughts on “It brings something new arba šiukšlės randa savo vietas.

  1. Kazkokia labai pazistama situacija🙂 skaudu tikrai, bet zinok, buna ir taip, kad tie, kuriuos kaip rasei “dievini” ir galetum del ju padaryti viska, lygiai taip pat prisika🙂 ir nieko tu cia nepakeisi, zmoniu neimanoma pazinti, kad ir kiek metu su jais praleistum…

  2. nu tai taip tas dievinamas žmogus ir padarė😀 su kuriais bendrauju artimai dabar, esu tikra, taip nepasielgtų. Kad ir susipyktume ir panašiai, taip jau nebūtų🙂 Nu bet va, išmoksti atskirti žmones🙂

  3. nu tai taip tas dievinamas žmogus ir padarė su kuriais bendrauju artimai dabar, esu tikra, taip nepasielgtų. Kad ir susipyktume ir panašiai, taip jau nebūtų Nu bet va, išmoksti atskirti žmones
    +1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s