Get me outta here.


Buvau susikūrusi sau kažkokią erdvę, per kurią buvo labai sunku kam nors praeiti. Susikūriau ją ir pažadėjau, kad niekas neprasmuks per arti, nes žinojau pasekmes ir nenorėjau vėl to jausti. Dabar, vėl ta erdvė sugriauta ir aš gailiuosi, kad vėlgi esu per silpna ir per jautri, kad greit susikurčiau sau naują apsaugą. Eilinį kartą susimoviau ir eilinį kartą man pizdą. O buvau jau pamiršus šitą jausmą ir visas jo puses. Jis negeras. Labai negeras.
Ir kas dar yra be galo gerai, tai, kad poryt jau reikės į mokyklą, kas dar labiau mane ,,džiugina” kai ir taip man taip viskas gerai sekasi. Vat nepamenu ir šito jausmo, kada taip ilgai pasaulis gali atrodyti juodas, tik su kartais išlendančiais spindulėliais. Ai ne, aš tokį periodą prisimenu ir labai gerai. Trumpiau tariant tas periodas ir buvo priežastis susikurti kažkokią apsaugą, kuri neleistų iki tokios būsenos daeiti. Kaip matote, ji sugriuvo ir ši būsena vėl mano kieme.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s