Lost in words.


Norisi daug ką išsakyti, bet tuo pačiu ir neapsiverčia liežuvis. Trūksta žodžių tai išreikšti..? Arba tiesiog bijau sugadinti to jausmo magiją išreikšdama jį žodžiais. Nerealiausi, gražiausi dalykai yra neapsakomi. Bet vis tiek, atrodo, galėtum rėkt ir rėkt, viską išsakyt, visam pasauliui. Kalbėt ir kalbėt, rašyt ir rašyt apie tai, kas dedasi galvoj, kas dedasi širdy.
Šitas jausmas gąsdinantis, nes jeigu jis dingtų, ar pavirstų į priešingą jausmą, taip pat dingtų ir visas gyvenimo, pasaulio ar aplinkos grožis. Labai ilgam.
Ir tas jausmo augimas dar labiau gąsdina. Jo gi, visai neseniai, beveik nebuvo. Arba slėpėsi. O iš slėptuvės išlindo tik gavęs baimės, kad toj slėptuvėj turės amžiams ir pasilikti, jei dar ten sėdės ir lauks. Jis vis auga, greitindamas tempą. Ir net atrodo, kad galėtų bent kažkiek pristabdyti. Ne todėl, kad kas greit atsiranda, tas greit ir dingsta, tikrai ne. O todėl, kad kai viso to mano vidus persipildys, aš turbūt sprogsiu ir po pasaulį pasklis daug daug drugelių, rožinės spalvos ir širdučių.
Buvau tikra, kad šio jausmo vėl nepajusiu. Buvau 100% tuo įsitikinus…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s