Juokingai teisinga.


Būna juokinga, kai kažko, kas dažnai būna šalia, prireikia būtent tada, kai to žmogaus (ar daikto..) nėra.
Kaip ir juokinga, kai tave liūdina tie, kurie paprastai atnešė į tavo gyvenimą šilumos, vidury niūrios žiemos.
Keista, kai girdžiu žodį “amžinai”. Niekas iš tiesų niekas nesitęsia “amžinai”.
Juokinga, kai gražiausi prisiminimai priverčia verkti ir sukelia tokį moralinį skausmą, kuris neprilygsta fiziniam.
Juokinga, kai man meluoja į akis, ir nė nežino, kad viską suprantu.
Juokinga, kiek daug mes žadam ir planuojam, bet didžiosios dalies visko ir neįvykdom.
Juokinga, kai tylą bandom nužudyt dirbtinai sukeldami šurmulį.
Juokinga, kai ašaras bandom paslėpti po dirbtine šypsena.
Juokinga, kai mes jaudinamės dėl vakarėlių, pažymių ar pinigų, kai kiti net apie maistą ar vandenį nedrįsta svajoti.
Juokinga, kai tik skundžiasi visu pasauliu, bet patys nieko nežadam keisti.
Bet juokingiausia, kad šie juokingi dalykai visai nesukelia juoko.

Pasiskolinta ir šiek tiek pakoreguota.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s