Tiesiog.


Kartais, atrodo, darai daug ką, ko nereikėtų.
Arba nedarai to, ką reikėtų.
Atrodo, kad reikia psichologo, kuris gal, stebuklingu būdu, sustatytų mintis į reikiamas smegenų lentynas.
Arba reikia smūgio į galvą, šalto dušo ar gero papurtymo, kad pradėtum vadovautis protu, nes širdis jau ne kartą buvo apgavus.
Vakar sužinojau, kad prisirišimas ir atsidavimas kitiems gadina visus reikalus tarp žmonių. Pagalvojau, ir supratau, kad gal tai ir tiesa – visko idealizavimas, baimė prarast priveda prie to, kad kažkam negero atsitikus, atrodo, kad iš tavęs kažkas išsiurbė visą gerą energiją. Šiaip išsiurbė visą energiją, visus norus, iniciatyvas. Tampi toks tiesiog esamas, egzistuojamas ir tuščias.
Prie to ir priveda priklausomybė nuo žmonių, kurie tau reiškia viską. Atrodo, kad turėtų tai būti gerai. Pamatai, kad gal visgi ir nelabai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s