Nesugalvoju pavadinimo


Šiandien sėdėjau senamiesčio Vero Cafe ir gerdama ledinį smoothi žiūrėjau į žmones. Visi liūdni, visi niūrūs. Visų galvos prikimštos savų rūpesčių ir blogų minčių. Deja manęs neguodžia, kad ne man vienai viskas dabar yra blogai. Ir blogiausia tai, kad tai ne tik pirmojo kurso emocinė krizė, o čia ir šiaip rudeninė emocijų krizė (atsibodo žodis ,,depresija)”. Meilės, kuri yra turbūt gražiausias ir vienintelis pasaulį gelbėjantis teigiamas dalykas, žmonių širdyse mažėja ir galiausiai pamatai, kad nors pas tave jos ir yra, bet ji niekam nereikalinga, nes niekas jos nebejaučia. Visi žiūri savęs, o kitų jausmai ar mintys giliai p… seniai neberūpi.

 

Negaliu net apsakyt, kaip man yra liūdna ir kaip beviltiškai jaučiuosi nežinodama kaip tą liūdesį išvyti. Važiuot į Druskininkus? Nenoriu. Važiuot į Vilnių? Nenoriu. Važiuot į kokį baseiną su pirtimi?  Nenoriu. Važiuot kažkur toli toli ir negrįžt, kol nepagerės? Noriu, bet lyg ir negaliu palikt tėvų ir artimų žmonių nieko nepasakius, ypač kai savų pinigų neturiu. Tiesiog nieko nesinori. Jau net netingiu, o tiesiog nesinori. Neįdomu. Blogas dalykas dar tas, kad per depresijas mano apetitas niekur nedingsta ir dar tas dasideda prie liūdnumos. Niekas nesujaudina, niekas nuoširdžiai nepralinksmina. Nieko nebereikia. ai, nors ir taip nieko nebeturiu. plaukai jau nebešviesūs ir man neįdomu. Gal dažysiu dar tamsiau. Kodėl? Nes man px. Vėliau galiu gailėtis, bet ir tai GAL. Dabar bet ką padariusi sau nesukčiau galvos, nes kitų emocijų be liūdesio ir ašarų pas mane vis tiek neliko.
Todėl ir neįdomu taip gyvent.
Net nesuprantu kam taip gyvent.

4 thoughts on “Nesugalvoju pavadinimo

  1. Atvaziuok i Siaulius, i zirgyna, galesiu pravest pora jojimo pamoku, pamatysi, atsigausi bent porai dienu🙂 Labai protingas ir fainas zmogus esi ir manau tikrai turetumem apie ka pasisnekuciuot😉

  2. kaip žiūri, taip ir matai, Sigita. atrodo pasaulis tas pats, o aš pavyzdžiui gyvenimą, kasdienybę matau visiškai kitomis spalvomis ir visai kitokia aplinka supa. kokiomis spalvomis pieši gyvenimą, toks jis ir bus. gal teisi, gal neteisi esu, tačiau esu labai laiminga🙂 tikiuosi ir tau praeis.

  3. Ne visada gyvenimas tik nuo tavęs priklauso.Nepiešiu specialiai gyvenimo juodomis spalvomis, nenoriu būt otkios būsenos kokios esu specialiai. tas tiesiog atsitinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s