How to be happy.


Jei esate iš tų, kurie paspaudę ant šio pavadinimo tikėjosi, kad aš pasakysiu kaip tapti laimingais, tai suklydote ir aš jus apgavau kaip vaikus, nes pati nežinau kaip tą padaryti.

Esmė tame, kad kai esi tik truputį nelaimingas, arba nelaimingas tik kelias dienas arba, blogiausiu atveju, savaites, tai dar nieko – išgyvenama, bet kai ta depresija kankino gana ilgą laiką ir kai kada dar grįžta, tai tikrai nervina. Vis žiūriu į kitus žmones ir taip fainai, kai jie yra laimingi. Kaip bebūtų keista, bet aš jiems nepavydžiu, o džiaugiuosi, kad jie moka tą laimę rasti ir atpažinti. Dažnai Facebook’e peržiūrinėju įvairių žmonių (aišku, dažniausiai bobų) nuotraukas ir jos atrodo sprogsta laime ir nuo jų skraido smailai ir žvaigždutės. Ir tie visi jų post’ai: ,,myliu gyvenimą” arba ,,gyvenimas – didžiausia dovana”… Okey, joms (daugumai) gal 17 metų ir jos gyvena namuose, kuriuos kaip minimum galima pavadint ‘achujenais’. Gal žmonės būna laimingesni kai nežino kaip gyvena dauguma kitų žmonių ir jų aplinkoje nėra tokių frazių kaip ,,man neužteks pinigų kavai”… Gal tas naivumas ir gyvenimo nežinojimas ir yra laimė..?
Anyway, grįžtant prie esmės ir pamąstymų apie dalykus, kurie man suteikia laimę, tai dauguma tų mergaičių/ merginų/ moterų, toli gražu nėra tobulos. Didelė dalis iš jų turi dvigubai didesnes šiknas, ne tokius gražius veidus kaip mano (nesigiriu, bet kai kurių veidai tikrai verti maximos maišo), sveria 20-30kg daugiau nei aš, BET VIS TIEK SUGEBA BŪTI LAIMINGOS. Šiaip, man dažniausiai nenuotaiką suteikia tas, kad priaugau svorio arba privalgiau daugiau už tėvą, bet kaip aš galiu būti laiminga, kai mano kūnas plečiasi į visas puses, o vargšeliai rūbai klykia ,,Karve, ką tu vasarą darysi?!”  Auksinė mintis ,,Rūbai kainuoja daugiau nei dieta”, bet nesugebu normaliai laikytis ir tos. Net dėl savęs. Turbūt jei išvengčiau riebaus maisto valgymo ir storėjimo problemos, laimės skalė, nuo nulio, pakiltų iki 70 ar 80%.
Jau įsivaizduoju, kaip daugumos iš jūsų galvoje skamba tokios frazės kaip ,,Tuštesnės mergos neįsivaizdavau” ir panašiai. Aš žinau, kad šiaip, gyvenime, tokios problemos kaip mano turėtų sudaryti 0,00001%, ir ‘aš turiu džiaugtis kitais dalykais, kaip namais, mama, tėte, šuniukais, dėl to, kad nebadauju kaip afrikos vaikai arba vaiknaminiai‘, bet jomajo, aš gyvenu savo gyvenimą, kodėl man turėtų rūpėti kažkokie fuckin bomžai, kuriuos paliko tėvai? Na argi aš kalta, kad jie ten pjaunasi dėl kiekvieno Karvutės saldainio? Jei taip suksiu galvą dėl kiekvieno nelaimėlio tai turbūt greit atiduosiu viską ką turiu arba, perėmus kokį tikėjimą, aukosiu dievam, viską degindama. Kad ir kaip savanaudiškai tai skambėtų, man neįdomu kitos problemos, nesu katė ir neturiu 9 gyvenimų, turiu tik vieną ir noriu jį pagerint kaip įmanoma greičiau ir, kad jis būtų bent kažkiek produktyvus, o visų kitų varguolių bėdos manęs neguodžia. Na gerai, kartais guodžia kai Laisvės Alėjoj pamatau storą mergą, apsirengusią trumpus šortus ar sijoną, tada bent žinau, kad man iki nutukimo daug trūksta. Bet whatever, jei žiūrėsi vien į tokius žmones, kurie sveria 100kg, tai ir 80kg sverdamas būsi lengvesnis, kuo tada guosies? Tuo pačiu? Tos frazės ,,yra ir storesnių” yra visiškai neveiksmingos. Kodėl žmonės amžinai žiūri į prastesnius pavyzdžius? Aš labiau linkusi žiūrėti į visokius modelius. Kai kurie NET sportuot įkvepia, nekalbant apie nepasidavimą svorio metime.
Tas pats ir ,,Yra sunkiau gyvenančių. Va, neturi už ką pavalgyti, susilaužė koją… O tu verki, kad artėja sesija”. Nu taip, nes ta sušikta sesija yra per sunki YPAČ, LABAI, YPATINGAI SUPER DUPER jautriam žmogui kaip aš. Aš galiu susinervint, supykt, apsiverkt ir pradangint savo net žiauriai gerą nuotaiką, jei mane aprėkia ar pradeda knist protą. Viską imant į galvą turbūt galima ir išprotėt. Turbūt todėl aš kažkiek pavydžiu bepročiams arba pochuistams. Taip gerai jiems, nereikia dėl nieko sukt pautų ir visas gyvenimas atrodo ramunėlėm klotas.

Gerai, iš visos šitos ilgos mano kalbos, kuri turbūt pasirodė visiškas nonsensas, man pavyko suprast kelis dalykus:
1. Man kažkiek nuotaiką pakelia tos, kurioms nesiseka mesti svorį, arba jos nesuvokia, kad atrodo baisiai ir joms tas net neįdomu. Laiminu jus, merginos, būkit tokios ir toliau, protingesnėms mergoms bus lengviau gyvent.
2. Jei nesusiimsiu svorio metime, tai ir vaikščiosiu dar ilgai be nuotaikos. Taigi nuo pirmadienio kažką darysiu naudingo.
3. Norint pabėgt nuo problemų ir savęs, reikia skaityti. Jei pagalvojot apie knygas skirtas universitetui tai ne, ne mokslo knygas. Kažką iš kitos operos.
154600199677931332_p0IfAjHU_c_large
482952_524862174212775_1144058819_n_large

2 thoughts on “How to be happy.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s