Kaip nereikia niekam dovanoti savęs.


Kodėl vyksta tai,
Ko anksčiau nematei.
Kodėl išeina žmonės
Kuriuos kažkada gerbei.
Kodėl pasiduodi,
Įsimyli, atsiduodi,
O su tavim žaidžia
Žaidimus, kurių nežinai.
Išduoda tie, kurie buvo tavo gyvenimas
Kenti, nes stiprybės nebeturi.
Kodėl vieniems duotas naivumas,
O kitiems suktumas,
Kam skaudint,
O po to vėl iš naujo  laimę gaudyt.
Kam šnekėti, žadėti mylėti
Jei lengva ranka gali viską išmėtyt.
Nuolat kaltint, kad apginti save,
Jaučiu, kad, tokiu atveju,
Artėja pabaiga.
Kiek galima teisti,
Vis skųstis ir peikti
Su tuo juk gyveni,
O vėliau jau sunku atleisti.
Gerai žinau ašarų skonį,
O tai blogai, net neabejoju,
Kitiems tai retenybė,
O man kasdienybė,
Kai sužinau
Nuo manęs slėptas gudrybes.
Gal aš pikta,
Vadinkit kaip norit,
Bet bent mano gyvenime
Nelaksto vienaragiai poniai.
Matau realybę,
Visas tas suktybes
Ir kiek dar visko nežinau,
Tą palieku Karmos tarybai.

1383016_451936084916291_715787199_n

One thought on “Kaip nereikia niekam dovanoti savęs.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s