Aš. Tau. Jau. Niekada.


Kiek dienų turi praeiti,
Kiek ašarų turime išlieti,
Kiek kartų akis turime užmerkti,
Kad pagaliau ateitų diena,
Ta, galutinė riba,
Kada nebeužtektų jėgų stengtis ir kovoti
Su vėjo malūnais širdyje.

Drauge, tu man sakei,
Pussesere, tu mane mokei,
Širdie, tavęs aš klausiau,
Prote, kodėl tu pas mane niekada kovų nelaimi?
Kvailys tu! Manau…
Ir ką aš dėl to gavau?
Ką gavau, tą gavau,
Galų gale, visur įžvelgti galima pamokas,
Kurios nesibaigia baigus mokyklą.

Gyveni ir mokaisi,
Atsitinka juk visko periodiškai.
Nežinau ką jaučiu,
Skausmą, liūdesį su palengvėjimu..?
Sūrią druską ant širdies žaizdos..?
Tuštumą, tau išėjus?
Nežinau ir žinoti nenoriu,
Metu tave iš širdies ir minčių,
Gyvenk kaip gyvenai,
Galėsi nebeslėpti savo paslapčių.

Kvaila manyti, kad pasaulis sustoja,
Na taip, gal dienai, savaitei, gal mėnesiui
Bet vėliau gyvenimas vėl išsirutuliuoja.
Eini į prieki, į praeitį nežiūri,
Skaudžios mintys visgi irgi galą turi.

Gyvenimai susikerta ir išsiskiria,
Tai – likimas,
Jam mūsų gyenimai – tik žaidimas.
Pagalvojau, gal aš noriu verkti…
Ar muštis, draskytis ir tave keikti?
Pykti, nekęsti, nusivilti?
Tikriausiai, nes širdis mano gražiai nebegali prabilti.
Nežinau, įtartinai ramu
Dėl tavęs, dėl savęs, dėl gyvenimo kelių.
Susitiksim, manau, mes nekartą abu,
Bet ne šiandien, ne rytoj, ne šiuo gyvenimo tarpsniu.

tumblr_lrh5omViXc1qi23vmo1_400_large

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s