Happy beginning after happy ending.


Gera buvo kartu,
Kol nesisukaupė per daug neužgyjančių žaizdų,
Tu šen, aš ten, aš nebe tavo,
O juk ta meilė tikrai gyvavo.

Viena pusė nuoširdi, naivi ir atvira,
Kita – savotiška, pikta ir savanaudė,
Dėl to bėdos ir užgriuvo.
Gaila, labai gaila, bet viskas pražuvo.

Nereikia meilės, nereikia bėdų
Juk kiek yra nemylinčių ir laimingų žmonių,
Nereikia žmonėmis tikėti,
Nes kitiems nieko gėdingo yra apgaudinėti.

Buvau įskaudinta ne vieną kartą,
Bet kažkodėl nepasimokiau atsargiau mylėti,
Turbūt per kvaila esu, neįšeina kitais nepasitikėti,
Jausmus valdyti ir, kaip apsaugą, pyktį viduj turėti.

Kaip tyčia, sapnais grįžta prisiminimai,
Svajonės ir beveik pamirštų žmonių kolektyvai,
Nežinau ar man dar kažką tai reiškia,
Tai juk praeitis, išgyventi jau visi tie negatyvai.

Net jei iš prigimties esi patiklus ir naivus,
Galiausiai įmanoma perprast visus blogus žaidimus.
Profesionalai supažindina su taisyklėm,
Ir kuo toliau, tuo mažiau mes klystam.

Pirmą kartą jaučiu,
Kad kaip paukštis per gyenimą skrendu.
Nesuku galvos dėl tų, kurie apačioj,
Esu išsilaisvinus iš gyvenimo kančioj.

Kančia yra per daug tikėtis ir negauti,
Kažką jausti ir nuolat meile šaukti.
Man to jau nereikia, turbūt net mylėti nemokėčiau,
Pala, neduok Dieve, aš to net nenorėčiau!

large (1)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s