Visų pirma, tai norėčiau pasidžiaugti tuo, kad nors ir labai sunkiai, tačiau šiuo metu madų namai, po truputį, pradeda didinti rūbų dydžius modeliam ir neieško vien nulinį dydį nešiojančių panelių, kurios galėtų narkotikų prisišveitusios praeiti podiumu (neskaitant Paryžiaus ir Milano). Labai džiugu dar, kad daugelis pradeda kreipti dėmesį į tai, kad reikia mylėti save tokią, kokia esi, o ką kiti savo – visiškai nesvarbu, nes tos, kurios yra ant žurnalų viršelių yra photoshop’u pakoreguotos ir tikrai toli gražu realybėj nėra tobulos ir nėra ko savęs su jomis lyginti. Aišku jos turi kelis milijonus po ranka, dėl ko gali leisti sau riebalų nusiurbimus ar botokso injekcijas, o tu ne, tad guosk save prieš tai išvardintais dalykais, bet ne apie tai šiandien.
Kas mane paskatino išdėstyti savo nuomonę, tai šis video:
Kaip matome, čia yra skatinama mylėti save, rengtis kaip nori, valgyti dvigubai, jei tik nori ir visai nesijausti dėl to nepatogiai, nors apetitą turite kaip nėščio begemoto ir jums reikėtų šiaip jau susilaikyti nuo riebaus maisto, bet ne ne, valgykite ir mylėkite save net tada, kai nepajėgsite užsirišti batų.
Kaip minėjau, labai gerai, kai, nors ir labai mažais žingsneliais, bet jau einama nuo to liekno kūno kulto, bet jei galiausiai mes prieisime prie storo kūno kulto, kur bus pasakojama mergaitėm, kad jos turėtų nekreipti dėmesio į nieką ir kimšti ką nori, kada nori ir dėvėti ką nori, tai tada geriau apsisukime, nes abejais atvejais prieiname prie ligų. Viskas turi turėti ribas. Šaunu, jei mergina gali valgyti ką nori ir nestorėja, tačiau, jei yra atvirkščiai, jai geriau jau būtų teigiama, kad reikia sveikai valgyti ir judėti, o ne sviestu ar aliejum išsitepti visą kūną, kad įlįstų į mini suknelę ir dėl to jaustis gerai. O šis video mums teigia, kad:
- Nesveikai nutukus mergina neturėtų bijoti apsivilkti aptemptus drabužius.
For god sake… Na taip, ji gali ją dėvėti, bet ar tai gražu? Jau nekalbu apie patogumą, kai per aptemptą medžiagą krenta riebalingi gelbėjimosi ratai, bet kur dar estetika ir bendras vaizdas? Nulis grožio, nulis elegancijos, nulis priežasčių kodėl ji turėtų ją dėvėti.
Tai priminė man situaciją, kai kažkada Šveicarijoje mačiau panašaus sudėjimo ar šiek tiek lieknesnę merginą, kuri buvo su mini šortukais ir trumpa palaidine. Trumpa ant tiek, kad matėsi pilvas. Aplink buvę žmonės sakė, kad Lietuvoj ji taip nepraeitų, nes jau ne žodžiai, o žvilgniai ją priverstų užsidėti sutaną ir galbūt gerai, kad užsienyje niekas taip dėmesio nekreipia, eini kaip nori, jei gerai jautiesi, niekas nesmerkia. Bet kam rodyti savo trūkumus, jei gali juos paslėpti, kas tikrai taip nerėžtų akies? Nu tai nėra gražu, išvirtę lašiniai niekam niekada nebuvo, nėra ir nebus gražu. Pavyzdžiui, Amerikoje tai normalu, nes ten daug storų žmonių, bet vietoje to, kad skatintume juos savimi pasitikėti ir nieko nedaryti, geriau jau kaltume į galvas, kad reikia pradėti sveikiau gyventi, nes tada ir savijauta ir išvaizda ir gyvenimas pasitaisytų. - Atsisėdus neprisidengti savo “privalumų“ ir nebijoti būti matoma.
O brangiosios, patikėkit, jūs tikrai matomos ir iš labai labai toli. - Nebijoti valgyti net antrą porciją.
Kai esi liekna, tai taip, valgyk kiek nori. Kai esi apkūnesnė, taip pat, valgyk kiek nori. Apkūnumą dar galima padaryti seksualų, visgi yra ne viena apkūnesnė moteris, kuri traukia vyrų akis labiau nei išdžiuvusios 90-60-90 manekenės, nes dauguma stambesnių moterų turi kažką savyje, charizmos kuri traukia žmones, bet jokia charizma tau nepadės kai esi nutukus. Normalu, žinoma, kai nutukęs žmogus valgo daug daugiau, bet vėlgi nesuprantu, kaip tu gali gerai jaustis, kai vos telpi atsisėsti ant kėdės ir dar bijai, kad ji sulūš iš dar kimšti? Čia jau viskas pasisuka į sveikatą. Nutukę žmonės neturi tik tą vieną problemą dėl išvaizdos, su papildomais kilogramais ateina ir papildomos ligos, kaip problemos su sąnariais, diabetas, kraujospūdis ir puokštė kitų. Kaip galima ligą, kurią tu ignoruoji paversti į kažkokį tai pliusą ir bandyti rodyti pavyzdį kaip tu savimi pasitiki, save myli ir kaip džiaugiesi būdama tokia, kokia esi? Juk galbūt milijonai storų panelių ar mergaičių pamačiusios tokį video gali pagalvoti, kad tikrai nėra ko jom nervintis ir sukti galvos dėl svorio metimo, kai jos tiesiog gali valgyti ką nori, storėti ir vis tiek tai bus gražu, nes dabar gi tokių “motyvacinių“ video yra tūkstančiai.
Išvardinau kelias pagrindinius dalykus, kurie man nepatiko ir manau niekam neturėtų jie patikti. Aš toli gražu nepropoguoju liekno kūno kulto (nors neslėpsiu, kad man yra gražiau labai liekna panelė, nei stora), bet tikrai esu prieš XXXL dydžių propogavimą. Kažkada sakiau, kad esu girdėjusi labai daug moterų ir realiai ir per TV, kad jos yra labai laimingos būdavos super size, super fat, nes tuo pačiu jos sau atrodo super sexy ir nesiskundžia nei vyrų dėmesiu nei dar kuo. Bet vėliau, jos kažkaip netikėtai susimažina skrandžius, užsideda skrandžio žiedus, nusisiurbia riebalus ar eina į kažkokius TV projektus, kur padeda sulieknėti ir galiausiai pripažįsta ,,Taip, dabar, kai sulieknėjau, esu daug laimingesnė“. Aš suprantu, kad storom moterim nėra kur dingti, jos turi kartoti, kad yra laimingos ir džiaugiasi gyvenimu. Galiausiai į depresiją juk irgi nepulsi, bet tokiu atveju reikia kažką daryti dėl savęs, dėl savo sveikatos ir ateities.
Kas skaito mano blog’ą ir prieš tai buvusius blog’us, turbūt žino kaip buvo su manim, pati buvau stora, bet tokia būti atsibodo, tai svorį numečiau (ir ne, tai nebuvo 5kg ar 10kg) ir buvau net labai liekna, dabar turbūt normali ir man to užtenka. Pasitaikė pradžioje žmonių, kurie bandė mane sulaikyti nuo svorio metimo, nes atseit mane mylės ir tokią, kokia esu, gyvenam vieną kartą, negalima sau kažko drausti, nes koks gi bus gyvenimas ir niekas, absoliučiai NIEKAS.MANĘS.TADA.NEPALAIKĖ. Niekas man nesuteikė informacijos kaip teisingai mesti svorį, niekas nesakė, kad aš galiu ir niekas manimi netikėjo. Bet vietoje to, kad viską mesčiau ir ieškočiau pliusų papildomose kilogramuose (ką dauguma iš storų žmonių ir daro) aš norėjau pasikeisti, nes kodėl turiu būti stora, jei galiu būti liekna ir nesukti galvos, kad kažkas parduotuvėje man netiks? Ir ne, mesti svorį nebuvo lengva ir aš tą dariau ne dėl sveikatos, o dėl grožio, nes esu mergina, aš noriu būti graži ir išgyvenus tuos visus papildomų kilogramų laikus, aš žinau, kad būnant stora neįmanoma būti laiminga, kad ir kiek storos moterys tą kartoja, jos visos nori būti lieknos. Ir pyktis ima dėl to, kad nieko nėra dėl to daroma, aparto to, kad vien skundžiamasi ir blogiausia tai, kad dabar visuomenė net neskatina lieknėti, kol tai nepasiekia mirtinos ribos. Kaip ir dėl savo sveikatos senatvėj reikia pradėti rūpintis dabar, taip dėl antsvorio reikia pradėti rūpintis tada, kai kilogramai pradeda augti ir pastebi, kad jų daugiau nei turėtų būti pagal tavo ūgį, o ne tada, kai nutukimas pasiekia antrą ar trečią lygį.
Galų gale, amžini pasiteisinimai dėl blogų genų, gimdymo, gyvenimo tik vieną kartą (kai sau negali kažko drausti) niekada nepadės nei pasijusti geriau, nei pataisyti sveikatos. Pagimdžius kilogramus galima numesti, jie nekris lėčiau, nei negimdžius. Dėl gyvenimo vieną kartą, tai tavo pasirinkimas ar nori jį nugyventi kokybiškai ir laimingai ar su daug maisto ir ligų. Ir nėra blogų genų, kurių negalima būtų pakeisti. Mano blogi genai, storėčiau turbūt net nuo gabalėlio torto, bet aš to torto ir nevalgau, atpratau ir net nenoriu, nes labiau noriu būti graži ir sveika, nei noriu ėsti.