Kiek jūs galit žiūrėti į kitus?

Visada, norėdami pradėti kažką naujo, žmonės ieško motyvacijos. Nesvarbu kas tai būtų: sportui, svorio metimui, kūrybai ir t.t. Norėčiau žinoti tikslią statistiką, kiek laiko žmonės praleidžia internete, žiūrėdami visokius sportuojančių žmonių video, modelių nuotraukas, dailininkų darbus, o galbūt norėdami išgydyti save nuo tam tiktų ydų. Jei atsiras tarp skaitančių tokių, kurie negali akių atplėšti nuo visokių motyvacinių straipsnių ar video, tai atsakykit, jums padeda? Negi žmonėms tikrai taip sunku rasti valios suiimti ir nesižvalgant aplinkui eiti ir siekti to, ko jie nori?

Aišku tai, kad kuo toliau, tuo labiau mums yra sudaromos sąlygos būti absoliučiais tinginiais ir nieko nedarant, lengvai pasiekti gerus ir taip trokštamus rezultatus. Vis tobulėja plastinė chirurgija, kuri gali pataisyti visas kūno dalis, nuo antakių iki pilvo kaladėlių, atsiranda kažkokie treniruokliai namie, kurie žada puikius rezultatus jau po dviejų savaičių, o kur dar visokios liekninamosios tabletės, aplink besisukančios pagundos, kurios žada daug pinigų, bet neramų gyvenimą… Kalbu labai apie skirtingus dalykus, bet esmė yra ta pati – visi ieško lengvo kelio tikslams pasiekti, jei jo neranda, griebiasi kažko, kas juos pastūmėtų. Vieni eina sportuoti būtinai su treneriu, kad jiem įspirtų į šiknas, jei netyčia tingėtų ateiti arba partemptų už ausų į sporto salę ir užkeltų ant bėgimo takelio, kiti nerasdami tinkamos dietos bent trupučio valios, imasi skrandžio mažinimo/ riebalų nusiurbimo/ tablečių. Dar kita grupė žmonių, viską turėdami, bet nerasdami gyvenimo džiaugsmo imasi narkotikų arba kitų gyvenimo žlugdymo, taip žlugdydami ir save.

Ko aš nesuprantu, tai kodėl žmonės negali patys savęs iškelti į aukštumas ir to tobulo pavyzdžio pozicijas? Įsivaizduoti, kaip jie atrodo ir kaip gyvena tame pasaulyje, apie kurį svajoja ir to siekti, nežiūrėdami į kitus ir neimdami pavyzdžių iš visai nepažįstamų žmonių, kurių prioritetai ir gyvenimas galbūt yra visai kitoks. Manau, kad niekada nepasieksi savo tikslo, jei nuolat eisi paskui kažką kitą, kuris siekia savo iškeltų tikslų, kurie galbūt tau net netinka. Pavyzdžiui, jei aš žiūrėčiau vien fitneso žvaigždžių video ir skaityčiau jų istorijas ir bandyčiau pati siekti fitnesistės karjeros, aš būčiau labai nelaiminga, nors jų išvaizda ir graži, kas yra mano didysis gyvenimo siekis, tačiau toks kelias man būtų kaip žarijomis grystas, kuriame tiek nusideginčiau sau kojas, kad apie pedikiūrą galėčiau pamiršt iki kito gyvenimo ir pasiekus tikslą nesidžiaugčiau, o verkčiau ir kuo greičiau nuo to norėčiau pabėgti ir gyvenime neatsisukčiau į tą pusę. Todėl, kad numesti svorio, atradau savų būdų, kurie man priimtini labiau, nei vergavimas prie treniruoklių. Ir mesdama svorį aš nežiūrėjau į manekenių nuotraukas, aš įsivaizdavau kaip aš pati atrodysiu liekna, su mini sijonu ar bikiniu.

Tad, pradedantys (ar tiesiog svajojantys apie tapybą) dailininkai, nustokit vaikščioti į parodas vien dėl to, kad užsimotyvuotumėte kitų nutapytais darbais ir jų istorijomis, būkit kūrėjai iš savęs. Būsimi sportininkai – eikit ir sportuokit ir įsivaizduokite kaip jūs atrodote su kaladėlėm ar spintos dydžio raumenim, o ne vėpsokite į Švarcnegerio plakatą. Dainininkai – nebežiūrėkit žvaigždžių video klipų, būkit savim, originalumas visada laimi, o ne apsimetinėjimas kuo nesate. Storos moterys – nebeėskit, o jei neišeina, įsivaizduokit kaip gražiai atrodysite vasarą numetusi svorio. O jei niekas nepadeda, tai esate tiesiog silpnavalės begemotės, todėl ir neverkit kokie jūsų genai prasti ir kaip “kartais galima“ suėsti kokį tortą.